Po atostogų reikia… atostogų?

po_atostogu

Dažno nuotaika sekmadienio vakarą apkartina jausmas, kad priešaky ir vėl laukia darbo savaitė. Situacija tampa daug sudėtingesnė, kai į jį tenka sugrįžti po ilgesnių atostogų. Psichologė psichoterapeutė Ieva Petrukanecė tvirtina, kad staigiai persiorientuoti į darbo režimą padeda tik vidinis susitaikymas, jog kurį laiką jūsų darbo tempas bus lėtesnis nei įprastai.

ieva(5)– Dažnas po atostogų sugrįžęs į darbą jaučia įtampą. Kaip nusiteikti ir pasiruošti, kad tokioje situacijoje būtų jaučiama mažiau streso?
– Visų pirma reikia atsakyti sau pačiam, kodėl jaučiama baimė grįžti į darbą. Veikiausiai kiekvieno lūkestis grįžus į darbą jaustis lyg niekur nieko. Vis dėlto iškart po atostogų dirbti įprastu tempu neįmanoma, todėl dažnas nusivilia negalėdamas lygiuotis į kolegas. Reikia suprasti, kad organizmas sugrįžta iš visai kitokio režimo, todėl būtina pamažu įsivažiuoti į ritmą. Taigi pirmasis žingsnis – priimti tiesą, kad taip yra ir kitaip būti negali, atsikratyti minčių, jog kiti gali dirbti aktyviai, o aš negaliu. Iš savigraužos minčių kyla tik dar didesnė įtampa.
Kitas žingsnis – apgalvoti, kaip sau padėti. Jei yra galimybė, darbus susidėlioti mažesniais žingsneliais, nesistengti aprėpti didelių rezultatų, kelti sau mažesnius reikalavimus nei įprastai. Pirmą dieną, jei tik įmanoma, darykite ilgesnes pertraukėles.
 
– Kiek laiko siūloma atostogauti, kad sugrįžus į darbą nebūtų sunku vėl įsilieti į veiklą?
– Yra nustatyta, kad žmogui visaverčiai pailsėti reikia dviejų savaičių. Taip yra todėl, jog išėjus atostogų yra sunku pereiti į pasyvų režimą. Dažnai pirmosiomis atostogų dienomis žmogus tarsi nesavas, nežino ko griebtis, atrodo net nėra ką veiki. Taigi per dvi savaites žmogus spėja pereiti iš vieno ritmo į kitą, psichologiškai atitrūkti nuo darbo. Be to, vieni mėgsta ilgai, pasyviai ilsėtis, niekuo nesirūpinti, kitiems pakanka trumpų intensyvių atostogų. Nors įstatymiškai priklauso, daug kam sunku išsiprašyti iš darbo dviem savaitėm iškart. Taigi turime išmokti ne tik sugrįžti po atostogų į darbo režimą, bet ir per trumpą laiką produktyviai pailsėti.
 
– Neretai žmonės atostogauja sodybose dirbdami ūkio darbus: pjauna žolę, genėja medžius, kerta malkas. Ar fizinis aktyvumas padeda atsipalaiduoti?
– Visuotinai pripažinta, kad fizinis aktyvumas geriausiai sudegina susikaupusį stresą, be to, išsiskiria laimės hormonas, žmogus jaučiai atsipalaidavęs. Nors kūnas sunkiai dirbant pavargsta, mintys pailsi. Poilsis – vidinė būsena, todėl visai nesvarbu, ar gulėsite po palme kurorte, ar namie. Kurortai yra tik priemonė, padedanti pasiekti psichologinį atsipalaidavimą. Turėtume mokytis ilsėtis be papildomų pagalbos priemonių, nes ne visada yra galimybė lepintis kurortine aplinka.
 
– Kaip suprantame, kūnui poilsio nereikia, svarbiausia, kad pailsėtų protas?
– Tikrai taip. Kūnui kaip tik reikia didesnio krūvio. Šiais laikais žmonės dirba daugiau sėdimą darbą, todėl kūnui reikia didesnio krūvio – automatiškai taip pailsės smegenys. Tiems, kas dirba fizinį darbą, taip pat nepatartina pasyviai praleisti laiko. Organizmas yra įpratęs prie krūvio, todėl tinginiaudamas jausis blogai. Kai harmoningai dirba kūnas, harmoningai veikia ir smegenys.

Informacija www.lsveikata.lt

Taip pat skaitykite...