Alytaus poliklinikos vizitinė kortelė – spalvingas Vaikų ligų skyrius

Alytaus_pol2019_05_2

„Mama, kaip čia gražu!“, – tokie žodžiai nuskamba, kai mažieji pacientai pirmą kartą įžengia į atnaujintą – spalvingą ir žaismingą – Vaikų ligų skyrių. „Norėjome atnaujinti patalpas ir jas pritaikyti įvairaus amžiaus jauniesiems pacientams – nuo mažylių iki paauglių“, – sako Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis, kuris iniciavo šio skyriaus atnaujinimo darbus. Čia dirbantys medikai pasakoja, kad jauki atmosfera tiesiog užburia mažuosius pacientus bei jų tėvelius.

Žaidimo salelės mažiesiems 

„Sukūrėme žaidimų saleles, kad vaikai, laukdami vizito pas gydytoją, turėtų kuo užsiimti ir jiems laukimas neprailgtų. Prisėdę prie staliukų ir įnikę į jiems malonias veiklas vaikai neretai net užmiršta kur atėję“, – pasiteisinusiomis naujovėmis džiaugiasi poliklinikos direktorius Marius Jasaitis.

 
Poliklinikos Vaikų ligų skyriuje mažuosius pacientus pasitinka spalvingi, ryškūs koridoriai, žaismingi piešiniai ir meniškos nuotraukos ant sienų. Jaukumo suteikia spalvingi baldai, minkštasuoliai.
Naujovėmis džiaugia ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai.
„Mums labai patinka atnaujintas Vaikų ligų skyrius, kuris dabar gražus ir tvarkingas. Vaikams įrengti staleliai, kad laukdami vizito pas gydytoją galėtų piešti – nebereikia nuobodžiai laukti eilėse. Didžiausia problema buvo, kad vaikai nenustygsta vietoje, laksto, o dabar čia gali netgi žiūrėti animacinius filmukus“, – teigiamus pokyčius įvertino mažosios Amelija mama Karolina, pastebėjusi, kad žaisminga aplinka jaukiai ir smagiai nuteikia susitikimo su gydytoju laukiančius vaikus.
Dvi atžalas į polikliniką atsivedusi savivaldybės gydytoja Irma Maskeliūnienė irgi džiaugiasi permainomis. Pasakoja, kad pirmą kartą po remonto atvėrę skyriaus duris jos mažamečiai vaikai nusistebėjo: „Mama, kaip čia gražu!“
 
„Svarbu, kad skyriaus aplinka būtų jauki ir patogi. Gerai, kai vaikams sukuriamas užimtumas, kuomet tenka laukti eilėje pas gydytoją. Mano vaikai džiaugiasi, kai pasakau, kad važiuosime į polikliniką. Jiems gydytojas yra draugas, nes čia dirba itin malonūs specialistai, kurie moka bendrauti su mažaisiais pacientais“, – sako I.Maskeliūnienė, džiaugdamasi, kad poliklinika gražėja, o paslaugų kokybė gerėja.
Belaukdami vizito pas gydytoją mažieji gali pasijusti it jaukiame žaidimų kambaryje: koridoriuje įrengtos žaidimų salelės su nuotaikingų spalvų baldais, sudaryta galimybė užsiimti širdžiai maloniomis veiklomis. Sveikti vaikams padeda ir šio skyriaus simbolis Sveikuolis Alytukas.
„Sukūrėme žaidimų saleles, kad vaikai, laukdami vizito pas gydytoją, turėtų kuo užsiimti ir jiems laukimas neprailgtų. Prisėdę prie staliukų ir įnikę į jiems malonias veiklas vaikai neretai net užmiršta kur atėję“, – pasiteisinusiomis naujovėmis džiaugiasi įstaigos direktorius M.Jasaitis. Jis patikino, kad ateityje veiklų vaikams bus dar daugiau: lentynose atsiras knygelių, kitų vaikų užsiėmimams ir lavinimui skirtų priemonių.
 
Kaip pasakoja slaugytoja Lijana Urbanavičienė, kartais vaikus netgi sunku prisikviesti pas gydytoją.
„Džiaugiamės pagerėjusiomis sąlygomis, nes vaikai turi ką veikti belaukdami priėmimo pas gydytoją. Būdavo, anksčiau už durų jie ir išdykauja, ir verkia. O dabar randa malonių kūrybinių užsiėmimų: piešia, spalvina paveikslėlius. Mums netgi atneša parodyti savo darbelius. Taip pat žiūri animacinius filmukus. Kitą kartą sunku juos privilioti į kabinetą“, – šypsosi slaugytoja.
Buvo suremontuota ir dalis Moterų konsultacijų poliklinikos, kuri jungiasi su Vaikų ligų skyriumi. Pacientes pasitinka karališka mėlyna spalva, mažylių ir besilaukiančių moterų fotografijos. Vėliau spalvos su žaismingais piešiniais pereina į geltoną ir žalią Vaikų ligų skyriuje. Darbuotojai papasakojo atvejį, kai iškart po remonto mama su vaikais įėjo į skyrių ir pagalvojusi, kad ne čia pataikė, apsisukusi išėjo…

„Būdavo, anksčiau už durų jie ir išdykauja, ir verkia. O dabar randa malonių kūrybinių užsiėmimų: piešia, spalvina paveikslėlius. Mums netgi atneša parodyti savo darbelius. Taip pat koridoriuje žiūri animacinius filmukus. Kitą kartą sunku juos privilioti į kabinetą“, – šypsosi slaugytoja Lijana Urbanavičienė.

Turi ambicingų planų
Rugpjūčio mėnesį bus dveji metai, kaip M.Jasaitis vadovauja Alytaus poliklinikai.
Paklaustas, ką per tą laiką pavyko nuveikti, direktorius pasakoja, jog sėkmingai startuota su dviem europiniais projektais. Siekiama ne tik suremontuoti Šeimos skyrių, bet ir sukurti jaukią gydytojų darbo aplinką bei gerinti jiems sąlygas. Taip pat su nauja odontologine įranga, viziografu ne tik gydytojams odontologams dirbti bus patogiau, bet ir pacientai jausis geriau. Pacientų patogumui įrengtos ir naujos multifunkcinės kraujo paėmimo kėdės, eilių valdymo sistema.
„Kaip tik vyksta laboratorijos elektroninės sistemos diegimo pirmasis etapas – mokymai darbuotojams. Tai – pagalba gydytojams ir slaugytojams. Dėl kraujo tyrimo nebereikės rašyti popierinio užsakymo – slaugytojas ar gydytojas galės jį užpildyti elektroniniu būdu, o į laboratoriją nuėjęs žmogus pasakys pavardę ir jam bus atliekami tyrimai. Atsakymas sugrįš pas gydytoją. Ateityje atsakymą galbūt galės gauti ir pacientas“, – sako M.Jasaitis.
 
Pasak jo, dar tik vyksta pirmieji mokymai. Stengiamasi, juos organizuoti mažesnėms grupėms, kad kiekvienas darbuotojas galėtų prisiliesti prie naujovių, užduoti klausimą, į kurį būtų atsakyta.
Alytaus poliklinikoje ypač daug dėmesio skiriama eilėms valdyti.
„Nebūna taip, kad su temperatūra pacientui pasakome: ateik po dviejų savaičių. Iš tikrųjų gydytojai dirba lanksčiai, priima visus atėjusius, nes, kaip sakau, rūpinasi ir myli apylinkės pacientais. Darome viską, kad paslaugų prieinamumas būtų per kuo trumpesnį laiką“, – sako įstaigos direktorius, pridurdamas, jog patekimas pas šeimos gydytoją nėra ilgas. Itin praverčia poliklinikoje įsteigtas neplaninis kabinetas.
 
„Pirmiausiai čia priimame tuos pacientus, kurių šeimos gydytojo darbo laikas baigęsis, jis serga, atostogauja. Neplaninis kabinetas ypač gelbėja gripo epidemijos metu, nes šeimos gydytojams sumažina darbo krūvį“, – privalumus vardija poliklinikos vadovas.
Darbuotojai yra pastebėję, kad daugiausiai žmonių prie šio kabineto durų susirenka pirmadieniais.
Ne mažesnis dėmesys skiriamas ir prisirašiusių pacientų slaugai namuose.
„Plėsime slaugos namuose komandą, papildomai pirksime du automobilius, kad galėtume padidinti darbų apimtis ir dar geriau suteiktume šią itin reikalingą paslaugą“, – sako M.Jasaitis.

Kaip pritraukti specialistų?
Alytaus miesto sveikatos įstaigų vadovai jau buvo susitikę ir su naujai išrinktu meru Nerijumi Cesiuliu. Pagrindinis klausimas, kurį kėlė gydymo įstaigų atstovai – specialistų trūkumas ir kaip juos privilioti.
„Meras – pilnas energijos, idėjų. Jūs, sako, ir esate vadovai, jog ieškotume būdų, kaip į regioną pritraukti gydytojus. Tiesa, savivaldybė neatsisako tuo klausimu pagelbėti.
Jei patys rezidentai nelabai nori važiuoti į regionus, mums belieka verbuoti specialistus iš kitų įstaigų.
Mūsų įstaigoje dirba vyresnio amžiaus gydytojai. Baiminamės, kad vieną dieną dėl asmeninių priežasčių jie gali pasakyti: direktoriau, ačiū, aš jau noriu išeiti. Ir ką tada darysime? Nereikia laukti paskutinės minutės. Jau dabar mąstome apie strategiją, kas galėtų juos pakeisti“, – sako M.Jasaitis.
 
Poliklinikos vadovas pasigenda aiškesnės sveikatos politikos.
„Manau, įstaigų vadovai yra girdimi. Bet ar šimtu procentų jų išklausoma? Manau, kad tikrai ne. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad viskas gerai su e.sveikata. Taip, būna dienų, kad viskas veikia gerai, bet būna dienų, kad ji stringa. Tuomet gydytojai nepatenkinti, pacientai – irgi.
Kitas opus klausimas –gydytojai. Ministerija turėtų aktyviau spręsti kiek, pavyzdžiui, regionuose trūksta šeimos gydytojų, specialistų. Tada būtų parengtos aiškesnės gairės, žinomas poreikis, kiek reikia jų paruošti. Dabar studentai už valstybės lėšas baigia studijas ir renkasi patys, kur nori dirbti. Neaiškus ir sveikatos priežiūros įstaigų reformos klausimas – uždarysime ligonines mažuose miesteliuose ir paliksime slaugos ar kursime geriatrijos skyrius. Koks studijas baigęs gydytojas norės ten važiuoti? Tad jauniems medikams lieka rinktis iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos arba užsienio. Vadinasi, Lietuva valstybės lėšomis ruošia specialistus užsieniui. Bet reikia žiūrėti optimistiškai, verkšlenti nėra kada, reikia dirbti su tuo, ką turime“, – sako įstaigos vadovas.
 

Naktinis darbas nevilioja
Susitikimo su meru metu buvo aptartas ir naktinio darbo klausimas. „Lietuvos sveikata“ rašė apie didelio atgarsio sulaukusį Valstybinės ligonių kasos siūlymą – apsvarstyti gydymo įstaigoms galimybę teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas visą parą.
„Aišku, niekas nenori dirbti naktį. Kaip bus išspręstas apmokėjimo klausimas. Bet jei iš viršaus bus „nuleistas“ toks įsakymas, turėsime dirbti.
Tačiau visą parą atidirbusiam gydytojui turėsi duoti laisvą dieną. Kas tada priims jo apylinkės pacientus? Reikės dirbti ne vien tik šeimos gydytojo komandai. Bus reikalinga laboratorija, registratūra ir apsaugos darbuotojas“, – sako M.Jasaitis.
Paklaustas, ar nereikės papildomai priimti gydytojų, direktorius skėsčioja rankomis, – iš kur jų pasikviesti.
 
„Prieš keletą savaičių buvau nuvykęs į vadinamąsias pirklių dienas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Pirklių, kaip pastebėjau, daugiau negu rezidentų. Šiemet studijas baigia keturiasdešimt gydytojų, iš kurių penkiolika jau pareiškė išvažiuojantys į užsienį. Lieka dvidešimt penki gydytojai. Jei turime šešiasdešimt savivaldybių, tikrai kiekvienoje jų trūksta bent po vieną šeimos gydytoją.
Man pavyko užmegzti pirminį kontaktą su trimis rezidentais. Jie žadėjo, kad vasaros pabaigoje apsispręs, ar ateis dirbti į mūsų įstaigą.
Supratau tik viena, kad piniginis klausimas nėra pirmoje vietoje. Dar svarbu ir įstaigos bendroji kultūra, kur ta poliklinika yra, nes dauguma įsivaizduoja, kad regionas tai – tik bažnyčia, mokykla ir parduotuvė, daugiau ten nieko nėra. Kodėl medikams regionai nepatrauklūs, nežinau“, – sako poliklinikos vadovas.
 
Rezidentams pristatinėdamas gydymo įstaigą, M.Jasaitis pradėjo ne nuo poliklinikos, o nuo miesto pristatymo.
„Esame patrauklūs vien dėlto, kad iki Kauno – septyniasdešimt, iki Vilniaus – šimtas kilometrų. Druskininkai irgi ranka pasiekiami – už penkiasdešimt kilometrų, Birštonas –už keturiasdešimt ir t.t. Žinau pavyzdžių, kai šeima Vilniuje pardavė būstą, pasistatė namus netoli Alytaus ir važinėja į darbą sotinėje. Juolab vaikų ugdymo problemos čia išspręstos. Jie džiaugiasi ir sako, kad jau yra įpratę nuolat važinėti iš darbo į namus, ir atvirkščiai. Jiems tai nekelia rūpesčių“, – sako M.Jasaitis.
 
Pasak jo, kiekvieno mediko poreikiai skirtingi, tad pirmiausiai stengiamasi išgirsti jų lūkesčius.
„Būtina atvykti pas mus apsižvalgyti. Nes, kaip sakau, gyvas susitikimas duos daugiau naudos, nei bendravimas telefonu ir elektroninėmis priemonėmis. Atlyginimas, kaip minėjau, svarbus, bet jis tikrai nėra prioritetas. Jauni medikai taip pat domėjosi darbo krūviais ir įstaigoje teikiamomis paslaugomis: klausė, ar teikiamos tik pirminio, ar ir antinio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Nuskambėjo klausimas dėl kvalifikacijos kėlimo. Mes tikrai apmokame darbuotojams kvalifikacijos kėlimo kursus, paliekame vidutinį darbo užmokestį ir apmokame vykimo išlaidas. Jei atsirastų poreikis gauti gyvenamąjį plotą, su savivaldybe tikrai rastume sprendimą. Jei dar vienišas, manau, ir porą surastume. Tik greičiau atvažiuokite!“ – su šypsena kviečia direktorius.


Komentaras
Gydytoja akušerė-ginekologė Lilija Gaidauskienė:
– Mes labai dėkingi direktoriui, kad taip rūpinasi ir mūsų darbo aplinka, ir jaukia atmosfera. Kai geros sąlygos, daug maloniau dirbti. Taip pat džiaugiamės gerais darbo rezultatais. Vyksta gimdos kaklelio vėžio programa, kuri apima moters amžiaus grupę nuo dvidešimt penkerių iki šešiasdešimt metų ir atliekama kas trejus metus. Programa ypač naudinga, nes nustatome nemažai ankstyvų vėžio stadijų, kas moterims padeda išsaugoti sveikatą ir darbingumą. Gimtos kaklelio vėžio vėlyvų formų nustatėme tikrai jau seniai. Tad profilaktinis darbas pats svarbiausias.
Be abejo, kyla ir moterų sąmoningumas. Jos labiau domisi ir randa kur kreiptis, supranta šios programos teikiamą naudą ir reguliariai tikrinasi. Todėl ir turime tokius gerus rezultatus.


Tarp kitko
Alytaus poliklinikos Vaikų ligų skyriaus remonto darbai kainavo 30 tūkst. eurų. Atnaujinti baldai atsiėjo dar 12 tūkst. eurų. Lėšų baldų atnaujinimui skyrė Alytaus miesto savivaldybė. Ji prisidėjo ir prie remonto darbų, skyrusi 10 tūkst. eurų.
Vaikų ligų skyriui išskirtinumo suteikė menininko A.Vaitkaus parinktos spalvos, piešiniai, fotografijų nuotraukos ant šilko.

Informacija www.lsveikata.lt

Taip pat skaitykite...