Širdį išvargina ir permainingi orai

oras

Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių – tokios pavasarinio oro išdaigos lydi pastarąsias savaites. Tačiau, pasirodo, tiek šokėjanti temperatūra, tiek kiti šio sezono klimato veiksniai veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia širdies darbui.

Veikia klimatas

Kaip aiškina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas, disertacijoje nagrinėjęs Saulės, žemės ir vietos klimato veiksnių įtaką miokardo infarktą neseniai patyrusiems ligoniams, poveikį daro ne vien plūstelėjusi šiluma, bet ir didelė temperatūrų svyravimo amplitudė.

Tokie svyravimai, kai naktį temperatūra vos pakyla aukščiau nulio, o dieną – gerokai perkopia dvidešimt laipsnių – didesnio pavasarį saulės aktyvumo pasekmė. Dėl to šiuo metu ne tik dažniau pasitaiko magnetinių audrų, bet ir magnetinio lauko svyravimų.
Anot kardiologo, pacientams atsiliepia ir besikeičiantis atmosferinis slėgis. Taip nutinka formuojantis škvalui, kurių pavasarį taip pat padaugėja. „Pavasariui būdingi ir stipresni vėjai. Žinoma, kad širdininkams „pikčiausias“ iš priekio pučiantis vėjas“, – sako M.Biliukas.
 
Trinka kraujo spaudimas
Pašnekovas pabrėžė, kad veikiant temperatūros ir kitiems veiksniams padidėja nervinė įtampa, išsibalansuoja kraujo spaudimas, taip pat – jo krešumas, trinka širdies ritmas. Kardiologas aiškina, kad į atšilimą pirmiausia reaguoja nervų sistema, o ne įšyla kūnas – aktyvuojasi simpatinė jos dalis, kuri kelia spaudimą: „Taip pat dažnos tromboembolinės komplikacijos – garuodamas kraujas tirštėja, daugiau netenkama skysčių, prarandamas kalis, trinka širdies ritmas. Kieno kraujagyslės blogos, vargina stipresnė krūtinės angina.“
Nusilpus širdžiai ir pagilėjus jos nepakankamumui svaigsta galva, atsiranda ūžimas, silpnumas, vargina tinimai dusulys, kosulys. Situacijos nepagerina ir pavasarį varginančios alergijos, užklumpantys peršalimai ir kitos ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos.


Verta žinoti
Jautresniems žmonėms medikai pataria neskubėti mėgautis pavasario saule – šiuo metu lydi apgaulingas temperatūros pojūtis, žmonės skuba išsirengti, vaikšto plikais juosmenimis, o po to peršąla.
Užklupus šiltesniems orams 12–16 val. patariama laikytis siestos. Jeigu jau tenka leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose, dėvėti kepurę, pasirūpinti tinkama apranga. Reikėtų nesiimti sunkaus fizinio darbo, vengti streso, įtampos, nedalyvauti maratonuose per karščius.


Įdomu
Vėjui sustiprėjus, sumažėja drėgmės, todėl organizme gaminasi daugiau adrenalino, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas. O artėjant audrai dėl įelektrinto oro gali įsiskausti galva, mausti senas žaizdas, randus, kaulus, taip pat padažnėti širdies plakimas ir pulsas, paūmėti astmos priepuoliai, migrena. Tuo metu organizme išsiskiria daugiau hormonų, todėl kamuoja nuotaikų kaita: euforiją ir džiugesį gali staiga pakeisti apatija. Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tik gali pabloginti savijautą, lemti nuotaiką, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą. Jautresniems gali paūmėti lėtinės ligos, senos traumos, sukti sąnarius ir įsiskausti galva.
Teigiama, kad vėjuotas oras nepalankus į depresiją linkusiems žmonėms – tai gali sukelti nuotaikų kaitą, susijaudinimą, nepaaiškinamą nerimą. Būna sunku sutelkti dėmesį, nesinori dirbti. Šaltis skatina agresyvumą, norą rizikuoti. O prieš darganą gali be priežasties mausti pilvą, skaudėti skrandį, net trikti virškinimas.

Informacija www.lsveikata.lt

Taip pat skaitykite...