Alergijos žiedadulkėms sezonas ilgėja

sienlige

Specialistai įspėja – medžiai jau žydi, ir ragina jautresnius žiedadulkėms žmones be reikalo nekišti nosies į lauką ir pasirūpinti apsauga. „Reikia nusiteikti, kad esant geriems orams nepavyks džiaugtis gyvenimu kaip kitiems“, – konstatuoja VUL Santaros klinikų gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas.

Sezonas jau prasidėjo
Skaičiuojama, kad Europoje žiedadulkėms alergiški net 25–30 proc. žmonių. „Bendra tendencija tokia, kad sergančiųjų alerginėmis ligomis skaičius didėja. Pavyzdžiui, vertinant Lietuvos statistinius duomenis vis dažniau diagnozuojamas alerginis rinitas ar atopinis dermatitas tarp vaikų“, – sako K.Černiauskas.
Alergija žiedadulkėms prasideda atbudus pirmiesiems šilumos pažadintiems lazdynų, gluosnių, alksnių žiedams ir apogėjų pasiekia balandžio–gegužės mėnesiais, kada pradeda žydėti beržai. Tačiau šiltėjant klimatui, trumpėjant žiemoms, ankstėja ir ilgėja augalų žydėjimo laikas, jų jau vasario mėnesį gali atklysti iš labiau pietuose esančių kraštų.

„Akivaizdu, kad šiemet numatomas ilgas sezonas, augalai jau anksčiau yra pabudę, nemažai ne tik pacientų, bet ir kolegų jau kenčia nuo šienligės“, – kalbėjo gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas.

Dėliodamas augalų žydėjimo kalendorių pašnekovas priminė, kad gegužės pabaigoje– birželio mėnesį prasideda žolių žydėjimas, kuris gali tęstis ne trumpiau kaip iki liepos vidurio. Toliau sužydi stipriai alergizuojančios piktžolės – kiečiai, pelynai. O kai rugpjūčio pabaigoje jau atrodo, kad alergenų sumažėja, rudenį gali pasireikšti alergija pelėsiniams grybams.
 
Supainioja su peršalimu
Nors pagrindinius alergiją lydinčius simptomus – ašarojančios akys, varvanti nosis, paburkusi gerklės gleivinė, niežėjimas – žino daugelis, šią ligą ne taip paprasta atskirti. „Jei žmogus anksčiau nėra su tuo susidūręs, alergiją gali lengvai supainioti su peršalimu.Būna, ateina žmogus ir sako, jog jį puola visos alergijos, vis serga… O jam tiesiog gali būti pasikartojančios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar bronchitai. Todėl reikia atkreipti dėmesį į simptomų trukmę, jų intensyvumo priklausomybę nuo odos sąlygų, aplinkos, pavyzdžiui, labiau vargina išėjus į lauką.
Be to, virusinę infekciją neretai lydi ir karščiavimas, gerklės skausmas. Kitą kartą žmogus, atvirkščiai, mano, kad jaučia polinozės simptomus, nors žiedadulkių žemėlapyje nefiksuojamas joks aktyvumas. Be to, alergenas, sukeliantis kvėpavimo takų simptomus, gali būti ir nuolatinis –namų dulkių erkių, pelėsinių grybų ar naminių gyvūnų.Tad kilus įtarimui dėl alergijos geriausia kreiptis į alergologus“, – patarė K.Černiauskas.
 
Gydytojas pasakojo, kad alerginė sloga galinti pradėti varginti bet kokiame amžiuje. Tačiau pasiteiravus, kokie būtų tai paskatinantys veiksniai, alergologas vieno atsakymo pateikti negalėjo. „Esama genetinės predispozicijos sirgti alerginėmis ligomis, tačiau tai nėra iš kartos į kartą perduodamas negalavimas. Daug įtakos turi ir aplinka, jos užterštumas.Yra pastebėta, kad gyvenant šalia taršių vietų ar daugėjant rūkančiųjų šeimose rizika susirgti didėja“, – sakė K.Černiauskas. Pastebima, kad žydėjimo sezono metu padidėjęs kietųjų dalelių kiekis išdirgina gleivines, o taip sukuriamos palankesnės sąlygos alergenams paveikti organizmą.
Yra skaičiuojama, kad 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.
 
Galima išgydyti
Anot specialistų, alerginės ligos yra sisteminės, paveikia visą organizmą – prasideda alerginė sloga, alerginis akių uždegimas, o kai kam – ir astmos priepuoliai.Laiku negydoma ir paūmėjusi šienligė gali sukelti rimtesnius sutrikimus – astmą, sudaromos puikios sąlygos ausų uždegimui išsivystyti, ypač vaikams.
„Jei žmogus tikrai kenčia nuo polinozės – alergijos žiedadulkėms ir tą žino, turėtų iš anksto pasirūpinti, kaip pagerinti savo būklę. Aišku, kokio intensyvumo gydymo prireiks, priklauso nuo simptomų stiprumo. Jei jie pakankamai stiprūs, kad paveikia gyvenimo kokybę, rekomenduojama dar rudenį pradėti gydymą specifine alergenų imunoterapija. Tai – ilgas, bet leidžiantis pagyti gydymo būdas. Jei sergama lengvesne ligos forma, gali pakakti ir antihistamininių vaistų, tačiau tada reikia nusiteikti, kad esant geriems orams nepavyks džiaugtis gyvenimu kaip kitiems“, – kalbėjo alergologas ir klinikinis imunologas.
Jis pridūrė, kad besirūpinantiems sveikata pasiruošti žiedadulkių sezonui galima naudojantis specialiomis programėlėmis, kurios padeda sekti žiedadulkių koncentraciją: „Tai gali leisti paplanuoti laiką, ar jau gerti vaistus. Pasiruošus ir vartojant vaistus galima labiau slopinti alerginės reakcijos pasekmes.“
 
Kaip palengvinti simptomus?
Alergiški žiedadulkėms žmonės turėtų vengti ilgai būti lauke, gamtoje augalų žydėjimo piko metu, ypač jei yra saulėta ir vėjuota.
Nepalikti atvirų langų saulėtą vėjuotą dieną, grįžus iš lauko pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu. Akims apsaugoti per žiedadulkių sezoną patartina nešioti akinius nuo saulės, o tiems, kas nešioja kontaktinius lęšius, pastaruosius keisti į korekcinius akinius, kadangi lęšiai gali kaupti alergenus.
Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti žiedadulkių gausiose vietovėse, vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį.

Informacija www.lsveikata.lt

Taip pat skaitykite...