Fejerverkų žala – kodėl turėtume jų atsisakyti?

fejeverku-zala-gyvunams

Praėjus naujųjų 2019 metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų skelbimų, prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos perpildytos, vos spėja talpinti skelbimus bei pagalbos prašymus. Dažniausia tokio sujudimo priežastis – fejerverkai. Jų keliamas triukšmas ir šviesos ne tik išgąsdina augintinius, kuriuos šeimininkai vedasi kartu „pasigrožėti“ fejerverkais, bet ir sukelia didžiulį stresą daugumai namuose ar tvartuose likusių gyvūnų, ką jau kalbėti apie laukinius gyvūnus, miestuose gyvenančius paukščius, benamius šunis ir kates, jiems naujųjų metų naktis turbūt yra pati baisiausia metuose.

   Sausio 1 – ją galima nesunkiai pastebėti ir kitą, bet taip pat tamsiąją, fejerverkų pusę – šiukšles. Ant žemės besimėtantys blizgūs plastiko gabalėliai, petardų liekanos, plastikinės dėžutės primena, kaip triukšmingai buvo sutikti naujieji metai ir primins dar gana ilgai, juk visoms šioms šiukšlėms suirti prireiks ne vieno šimto metų. Atokesnėse vietose tokios linksmybių liekanos lieka gulėti visam laikui, jas užsninga sniegas, o pavasarį apauga žolės ar samanos. Pasitaiko atvejų ,kai laukiniai gyvūnai per klaidą prisiėda plastiko ir kitų neirių šiukšlių, apsinuodija ir miršta.

   Dabar pamėginkite įsivaizduoti, kad staiga, iš niekur nieko, pradeda griausmingai šaudyti petardos, aplinkui pasidaro šviesu, šūviai, sprogimai ir pokšėjimai nesiliauja dar mažiausiai pusvalandį ir Jūs nenutuokiate, kas vyksta. Būtent taip jaučiasi gyvūnai, jie nesupranta, kad štai, praėjo 365 dienos ir tai reikia triukšmingai atšvęsti, tikrai ne, jiems visa tai labiau primena karą, pasaulio pabaigą. Internete galima rasti įvairių patarimų, kaip palengvinti naujųjų metų sutikimą savo augintiniams juos uždarant saugiai namuose, nepaliekant jų vienų ar net surišant / sutvarstant juos specialiu būdu. Tvartuose esantiems naminiams gyvuliams paprastai tokių sąlygų nesudaroma, bet jie bent turi pastogę, o ką pasiūlytumėte laukiniams mieste gyvenantiems paukščiams? Kur dėtis benamiams šunims ir katėms, kuomet radus varganą užuovėją prie šiukšlių konteinerių netikėtai pasipila sprogimai? Atsakymas paprastas – niekur. Jie negali nieko pakeisti, neturi, kur pasislėpti, juos apima panika ir baimė dėl savo gyvybės.

   Dar vienas itin aktualus argumentas kalbant apie fejerverkų žalą, yra finansinis. Populiarus posakis „leisti pinigus į orą“ tampa labai realiu, kai kalbame apie naujųjų metų sutiktuves. Vienas vidutinio dydžio sprogstamasis fejerverkas gali kainuoti nuo 20 iki 60 €, įspūdingesnių, kelių ar keliolikos šūvių sprogstamųjų užtaisų kainos gali svyruoti nuo šimto iki kelių šimtų eurų. Suma taip pat gali įspūdingai išaugti, jei elgiantis neatsargiai, šis linksmybių užtaisas nusileis į kaimyno balkoną, ar dar blogiau – pataikys į netoliese stoviniuojančius ir naujųjų sutiktuves švenčiančius žmones.

   Pagalvokime apie alternatyvas, kurios nekenktų gamtai, neterštų aplinkos, negąsdintų gyvūnų, bet suteiktų džiaugsmą ir pakilią nuotaiką sutinkant naujuosius metus. Šiemet net 12 Lenkijos didmiesčių, tarp kurių ir sostinė Varšuva, atsisakė naujametinių fejerverkų pakeisdami juos lazerių šou, prie jų kitais metais žada prisijungti dar du miestai. Kipre be specialių licencijų draudžiama leisti ne tik didelius fejerverkus, bet ir dangaus žibintus, leidžiamos tik šaltosios ugnelės. Briuselyje, Berlyne, Paryžiuje atsižvelgiant į teroristines grėsmes, buvo uždrausti naujųjų metų fejerverkai ir atšaukti ar apriboti suplanuoti renginiai. Dešimtys Italijos miestų ir miestelių atšaukė šventinius fejerverkus ir uždraudė gyventojams naudoti pirotechnikos gaminius, tokį draudimą paaiškino miestuose tvyrančiu smogu, siekiamybe apsaugoti gyvūnus nuo juos gąsdinančio triukšmo bei pabrėžiant, kad kiekvienais metais per šventes fejerverkai ir petardos sužeidžia šimtus žmonių.

   Kodėl gi Lietuvai nepasekus tokiais teigiamais pavyzdžiais? Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva garsėja pasaulyje lazerių technologijomis, galėtume ne tik apsaugoti gamtą nuo papildomos taršos, išvengti nelaimių ir sužeidimų, suteikti gyvūnams saugesnę aplinką, bet taip pat ir skatintume technologijų ir naujovių vystymąsi. Žinoma, jokie pokyčiai nevyksta savaime, tad siūlome pradėti nuo savęs ir paklausti: ar mums fejerverkai tikrai reikalingi?

Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Taip pat skaitykite...