Sutrikę bioritmai – prasto miego priežastis

miegas

Jau pabudus jaučiamas nuovargis, dieną lydintis mieguistumas, sunkumas koncentruotis, negalėjimas užmigti vakare – tokia būsena nesvetima vis daugiau žmonių. Specialistai pabrėžia, kad tai – šiandienio chaotiško gyvenimo būdo ir sutrikdytų natūralių bioritmų pasekmė. Ši bėda dar aktualesnė tampa žiemą, kai didžiąją dienos dalį praleidžiame stokodami dienos šviesos.

Išderina organizmo veiklą
Paklausta, kas gi yra tie bioritmai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė paaiškina, jog tai – gyvybės pagrindas, į kurį remiasi adaptacija Žemėje, lemianti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektualines galimybes bei įvairius emocijų svyravimus. Jie prasideda vos tik gimus – ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis.
Visgi šiandien, kai gyvename nuolat patirdami stresą, nereguliariai maitindamiesi, neatplėšdami akių nuo kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių ekranų, laikytis natūralaus biologinio laikrodžio gana sudėtinga. Natūralius bioritmus taip pat trikdo naudojami dirbtinės šviesos šaltiniai, keliavimas per įvairias laiko juostas, naktinis darbas.

„Nusistovėjusių bioritmų, darbo ir poilsio režimų nepaisymas neišvengiamai išderina daugelio gyvybiškai svarbių sistemų bei funkcijų veiklą“, – konstatuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė.

L.Urbonienė atkreipia dėmesį, kad pagrindinis bioritmų reguliatorius yra melatoninas – miego hormonas, kurį tamsiu paros metu gamina smegenyse esanti kankorėžinė liauka. „Jis ne tik sinchronizuoja biologinį laikrodį, bet ir naikina kenksmingus laisvuosius radikalus. Šviesa slopina melatonino išsiskyrimą“, – aiškino ji. Be to, trūkstant melatonino sunku užmigti.
Dėl to specialistai ragina nepamiršti tinkamos miego higienos – eiti miegoti tuo pačiu metu, išvėdinti patalpas, bent valandą nesinaudoti „ekranais“, pavalgyti kelios valandos iki miego. Normaliam biologiniam ritmui palaikyti reikalingos ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, tam tikros aminorūgštys, mineralai, vitaminai. Kiekviena medžiaga, patekusi į organizmą ir veikdama reikiamu laiku, teigiamai kompleksiškai veikia organizmą.
 
Svarbai patvirtinti – Nobelio premija
Tokie ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais. „Juos reguliuoja centriniai mechanizmai ir autonominis kiekvienos ląstelės laikrodis. Žmoguje ritmingai keičiasi apie šimtas įvairių funkcijų: arterinis kraujospūdis, pulsas, kūno temperatūra, skrandžio sulčių gamyba, ląstelių dauginimasis“, – pasakojo specialistė.
 
Nustatyta, kad žmogaus darbingumas yra didžiausias 8–12 val. dienos (nuo antradienio iki ketvirtadienio), o mažiausias – pirmadienį bei penktadienį. Idealu pietauti 12–13 val., nes tuomet išsiskiria daugiau skrandžio sulčių. Įrodyta, kad pats sveikiausias užmigimo laikas, kuris atitinka žmogaus bioritmus, yra 21–23 val.
Didžiulę cirkadinių ritmų svarbą mūsų savijautai ir sveikatai tik patvirtina faktas, kad prieš metus už cirkadinio ritmo molekulinio kontrolės mechanizmo atradimą amerikiečių mokslininkams Jeffrey C. Hall, Michael Rosbash ir Michael W.Young suteikta fiziologijos ir medicinos Nobelio premija.
 
Veikia ir gamtos ritmai
Pašnekovė kartu pastebėjo, jog cirkadinius ritmus gali veikti ir aplinka. „Vienas kitą keičiantys metų laikai – tai sezoniniai bioritmai. Pastebėta, kad žmogų veikia kelių tipų natūralūs gamtos ritmai. Prie cikliškų gamtos pokyčių priprantame ir į juos nekreipiame daug dėmesio. Vis dėlto mokslininkai pateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad besikeičiantys metų, paros laikai bei tam tikru ritmu orbitomis judantys dangaus kūnai veikia ir visus gyvus organizmus. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį, o rudeninė depresija bei lėtinių ligų paūmėjimai ne vieną žmogų varo į neviltį, – kalbėjo L.Urbonienė. – Dėl to nesunku suprasti ir paaiškinti, kodel tamsiu paros metu (ypač žiemą ir rudenį), ilgėjant vakarams, atsiranda apatija, mieguistumas, o kai kuriems žmonems – liūdesys, prislėgta nuotaika, beviltiškumas, energijos trūkumas, įvairios depresijos ir melancholijos apraiškos, dėl ko sutrinka emocinė pusiausvyra bei padidėja savižudybių skaičius.“
 
Mokslininkai nustatė, kad cirkadinius ritmus žmogaus organizme reguliuojantis virškryžminis branduolys (nucleus suprachiasmaticus) yra susijęs su regos nervais. „Todėl, suprantama, kad cirkadinių ritmų reguliacijai daugiausia reikšmės ir turi dienos šviesa. Taip pat yra įrodyta, kad saulės šviesoje pasigaminantis „laimės hormonas“ serotoninas irgi kontroliuoja žmogaus emocijas ir nuotaikas. Pastebėta, kad jo kiekis smegenyse labai sumažėja rugsėjo – sausio mėnesiais“, – paaiškino specialistė.


Verta žinoti
Endokrininė, termoreguliacinė, centrinė bei vegetacinė nervų sistemos yra labiausiai pažeidžiamos nakties metu, kai sutrinka miegas ar kai tenka dirbti naktinėmis pamainomis. Dėl to organizmas greičiau išsenka ir pasensta.
Melatonino gamyba silpnėja ir vykstant senėjimo procesui. Tuomet žmogus jaučia nuolatinę įtampą, nuovargį, sumažėja koncentracija, sutrinka miegas.
Nustatyta, kad didžiausio saulės aktyvumo metu užklumpančios magnetinės audros jautriems žmonėms gali išprovokuoti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, galvos skausmus bei kraujospūdžio pokyčius. Mėnulio pilnaties metu suaktyvėja nestabilios psichikos ligoniai, padaugėja traumų ir nelaimingų atsitikimų.

Informacija www.lsveikata.lt

Taip pat skaitykite...