Vienos dienos pažinčiai su Alytaus rajonu neužteks

Aktyviai pramogauti, ramiai poilsiauti, pasimokyti senųjų amatų ir patiekalų gamybos, skaniai pavalgyti, pažvejoti, paskraidyti, paplaukioti, pasižvalgyti nuo piliakalnių – visa tai galima patirti Alytaus rajone. Keliaujantiems karštą vasaros dieną nereikės ilgai ieškoti atgaivos, nes jame tyvuliuoja daugiau nei 70 ežerų, plyti miškai, veikia daugiau kaip 40 kaimo turizmo sodybų, bendruomenės vykdo edukacines programas, kurių šeimininkai pasiūlys atsigaivinti dzūkiška gira, pasistiprinti tradiciniais patiekalais.

Punia – nuo piliakalnio iki razavų blynų

Nuo vieno didžiausių ir gražiausių Lietuvos piliakalnių Punioje atsiveria Nemunas ir Nemuno kilpų regioniniam parkui priklausantis Punios šilas. Apie Margirio pilį, 1336 m. Pilėnų mūšį ir drąsius gynėjus papasakos kiekvienas sutiktas Punios gyventojas. Miestelyje prasideda Nemuno kilpų regioninis parkas, o Šv. Jokūbo bažnyčia yra įtraukta į piligrimų kelią, kuris Alytaus rajone suskirstytas į 3 atkarpas.
Punios kaimo bendruomenės šeimininkės Dzūko pirkioje iš rupiai maltų kvietinių miltų duonkrosnėje kepa razavus blynus, kulinariniu paveldu pripažintas bulvines bandas, o nakvynei pasiūlys patogius kambarius. Asociacija „Panemunės dzūkai“ siūlo pramoginius pasivažinėjimus karieta, vienkinkiu vežimu, paprastais ir elektriniais dviračiais, pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis.

Edukacija Pivašiūnų amatų centre reikia užsisakyti iš anksto
Punios šilas apglėbtas 19 km ilgio Nemuno kilpa. Tai vienas iš įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu. Jame įdomu pavaikščioti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardais pavadintų ąžuolų alėja, netoliese – „Dainavos“ apygardos partizanų štabo žeminė, skulptūrų parkas „Žaltės slėnis“. Į šilą patekti galima atvykus į Panemuninkėlių kaimą.

Stebuklingas paveikslas, paminklas kunigaikščiui, kvepiantys patiekalai

Pivašiūnai, garsėjantys Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir stebuklingu Švč. Mergelės Marijos paveikslu, sulaukia keliaujančių Jono Pauliaus II piligrimų keliu, taip pat ir norinčių pavalgyti dzūkiškų patiekalų, išmokti juos gaminti, susipažinti su amatais. Amatų centro šeimininkės pasiūlys bulvinių dzūkiškų bandų, grikinių babkų, pyragų ir kitų kepinių. Edukaciją reikia rezervuoti iš anksto, nes norinčiųjų prisiliesti prie krašto tradicijų susidaro nemaža eilė. Pivašiūnuose galima pailsėti prie Ilgio ežero, kur įrengta poilsio teritorija su sporto aikštelėmis.

Punios piliakalnis
Raižiai – kaimas, kuriame būtina apsilankyti keliaujant Alytaus rajonu. Tai Dzūkijos krašto totorių sostinė, jame veikia 1889 m. pastatyta mečetė, prie jos – du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Žalgirio mūšio vietos (Griunvaldas, Lenkija). Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje. Raižiuose yra paminklas Vytautui Didžiajam. Totoriai svečius vaišina tradiciniai koldūnais ir šimtalapiu. Norint susipažinti su totorių tradicijomis apie atvykimą reikėtų pranešti bendruomenei.

Nepaliesta gamta, „atplukdyta“ mokykla, architektūros perliukas

Žuvinto biosferos rezervatas – seniausia 1937 m. įsteigta saugoma Lietuvos teritorija, Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Rezervato lankytojų centre galima susipažinti su rezervato gamtos vertybėmis, jų apsauga, teleskopais ir žiūronais galima stebėti paukščius nuo apžvalgos bokšto, šalia, Žuvinto ežero pakrantėje, yra mokomasis pažintinis takas su paukščių stebėjimo bokšteliu.
Alytaus rajone Kurnėnų kaime esantis mokyklos statinių kompleksas – vienintelė iš Amerikos „atplukdyta“ Lietuvos mokykla. Dauguma statybinių medžiagų buvo gabenamos iš Čikagos. Pirmasis skambutis čia nuskambėjo 1936 m. Beveik visas mokyklos statybos išlaidas finansavo po studijų JAV apsigyvenęs kurnėniškis Laurynas Radziukynas, kurio vardu ir pavadinta mokykla.
Keliautojai nepasigailės užsukę į Nemunaičio kaimą. Jame ypatinga Šv. Onos bažnyčią Vilniuje primenanti bažnyčia, paskutinis skulptoriaus V. Grybo darbas – paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Ant Nemuno kranto tarp miškų įsikūręs kaimas mena partizanų kovas – čia buvusiame vienuolyne kovotojai davė priesaiką ginti Tėvynę.
Netoli Nemunaičio Vangelonių kaimo pušyne pūpso legendomis apipintas gamtos paminklas Didysis Dzūkijos akmuo – didžiausias riedulys Dzūkijoje ir devintas pagal dydį Lietuvoje, kurio ilgis – 7 m, plotis – 4,5 m, apimtis – 18 m.
Vienas iš gražiausių ir įspūdingiausių Alytaus rajono architektūros perliukų –1520 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Simne – seniausias statinys Užnemunėje ir vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje. Joje gausu meninę vertę turinčių sakralinės dailės kūrinių. Apžiūrėję Simne paminklą Laukiančiai motinai, istorinę aikštę, sinagogą, atsipūsti galima prie Giluičio ežero įrengtame paplūdimyje. Čia apsistoti nakvynei gali keliautojai kemperiu.
Dar vienas istorinis statinys – išskirtinė koplyčia netoli Daugų. Apžiūrėję nedidelį, bet jaukų miestą ir pasimaudę Didžiulio ežere, prie kurio įrengtos dvi maudyklos su pramogomis, keliautojai gali aplankyti Bukaučiškių II kaime vidury laukų ant kalnelio raudonų plytų Vasario 16-osios akto signataro, kunigo, Lietuvos Ministro Pirmininko, kariuomenės kapeliono Vlado Mirono dvaro XIX a. romaninio stiliaus su neogotikos elementais dvaro koplyčią-mauzoliejų. Legendos byloja, kad ant kalvos, augo seni ir labai aukšti klevai, o juose gyveno daugybė gandrų, kurie saugojo paslaptingus laiptus, kuriais dorų mirusiųjų dvasios patekdavo į dangų. Koplyčios rūsyje, šonuose, įrengtos nišos, kuriose buvo laidojami dvarininkai. Norintys įeiti į koplyčios vidų turėtų pranešti Daugų seniūnijai.
Rajone daug piliakalnių, nuo kurių atsiveria gražios apylinkės. Kaukų ir Obelytės – vienas šalia kito esančių piliakalnių kompleksas. Anot legendos, aplink šiuos piliakalnius žmonės rasdavo akmeninių kirvukų ir tikėjo jų stebuklingu poveikiu, kad šie turintys gydančių galių ir saugantys nuo mirties. Kita legenda pasakoja, kad Kaukų piliakalnį Metelių dvaro savininkas norėjo suarti, bet tikslo nepasiekė. Pradėjus arti apako jaučiai. Pagrindinis Kaukų įrengtas Peršėkės upelio kairiojo kranto vingyje, aukštumoje. Obelytės piliakalnis – Peršėkės dešiniojo kranto aukštumos kampe. Piliakalniai gyvavo nuo I tūkst. per. iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis.

Dzūkiški amatai ir skanėstai

Alovės amatų kiemelio šeimininkai siūlo teatralizuotą mokomąją pažintinę programą „Duonos kelias iki stalo“. Ji vyksta autentiškai atkurtoje XIX a. šio krašto valstiečio pirkios aplinkoje. Šiame amatų kiemelyje galima išmokti kepti ir dzūkiškas bulvines bandas, pinti iš vytelių, drožti iš medžio, iš vilnos velti veltinius ir lieti žvakes iš bičių vaško.
Daugų bendruomenės „Daugų kraštas“ amatų kiemelyje mokoma virti žuvienę, kepti grikinę babką, pinti iš vytelių, dekupažo ir piešimo ant šilko paslapčių. Kančėnų kaimo bendruomenės „Dėmesio centras“ edukaciniuose užsiėmimuose kepamas bulvių plokštainis, močiutės pyragas, raugiama kmynų gira, natūraliomis, ekologiškomis medžiagomis mokoma marginti velykinius margučius, veliami įvairūs gaminiai iš vilnos ir atskleidžiamos keramikos paslaptys.
Kaimo turizmo sodyboje „Avilys“ vyksta bitininkystės edukaciniai užsiėmimai, kurių metu kopinėjamas medus, liejamos žvakės, ragaujamas medaus pyragas, supažindinama su bitininkystės papročiais ir įrankiais, bičių produktais.
Ekologiškame šaltalankių ūkyje „Gintarinė uoga“ rengiamos edukacinės programos, kurių metu pasakojama apie šaltalankio naudą žmogaus organizmui, ragaujami įvairūs produktai, pagaminti iš šio augalo uogų.
Greta nuotykių parko „Tarzanija“ yra kaimo turizmo sodyba ir restoranas „Dzūkijos dvaras“. Jo lankytojai kviečiami ne tik skaniai pavalgyti, tačiau ir edukaciniuose užsiėmimuose išmokti kepti dzūkišką bulvinę bandą, gaminti, kibinus, jodinėti žirgais ir poniais. Parke galima pramogauti medžiuose įrengtose trasose, pajusti laisvą kritimą Mirties skardyje, pasileisti lynu per Nemuną arba bandyti aplenkti vėją pašėlusiuose kalneliuose, plaustu plaukioti Nemune, pasivažinėti Drift kartais. „Dzūkijos dvare“ galima apsistoti nakvynei. Iš anksto susitarus – ir savose palapinėse.

Oro, vandens, žemės ir kitos ekstremalios pramogos

Asociacija „Olita-Orany“ rengia įvairius dviračių ir pėsčiųjų žygius bei ekskursijas. O Bundorių kaime yra vienintelė Pietų Lietuvoje greitojo dviračių nusileidimo nuo kalno (downhill) trasa „Bunda kalvos“, skirta treniruotis profesionaliems greitojo dviračių nusileidimo nuo kalno sportininkams ir mėgėjams.
Poilsiavietėje „Daugų sala“ galima pramogauti vandens batutų parke Daugų ežere, Butkūnų kaime ekstremalių pojūčių mėgėjams siūloma išbandyti dažasvydį, šratasvydį, zorbingą ir zorbolą, Tolkūnų kaime – šratasvydį.
Vasarą ypač tinkamos pramogos su žirgais Revų žirgyne, „Ruminos žirgai“ Juočiškių kaime, o žvejams – pramoginė žvejyba Punioje „Didelės žuvys“, Skabeikių kaime – „Daugų žuvis“.
Dzūkijos krašte galima prisiliesti ir prie indėnų tradicijų. Edukacinę programa apie abiejų Amerikos kontinentų indėnų kultūrą, regionus, buitį, tradicijas vykdoma Meškasalio kaime.
Neaprėpiama akimis Alytaus krašto panorama atsiveria pakilus į orą. Alytaus aeroklubas siūlo akrobatinius skrydžius lėktuvu, apžvalginius-pramoginius skrydžius lėktuvu ir sklandytuvu, oro balionais skraidina oreivių klubas „Audenis“ Strielčių kaime, Nemunaičio oreivių klubas Nemunaičio kaime, Pocelonių oreivių klubas Pocelonių kaime.
Didžiuosiuose rajono ežeruose nuomojamos baidarės, plaustai, valtys. Maudyklos įrengtos prie Daugų Didžiulio ežero, Pivašiūnuose prie Ilgio ežero, Simne prie Giluičio ežero

Parengta pagal Alytaus turizmo informacijos centro informaciją.

Taip pat skaitykite...