Tarptautinė šeimos diena

tulipsmain_daria_minaeva_102522thumb_0

Gegužės 15-oji – Šeimos diena. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų. JTO iniciatyvai pritaria ir Tarptautinė Kolpingo draugija.

Pasak Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinės sekretorės Linos Kalibataitės, žmonėms visame pasaulyje reikia šeimos – nepaisant to, kokią vietą šeima užima visuomenėje. Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi. Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą.

Asmenys, kaip socialiniai individai, priklauso vienas nuo kito. Tai ypač aktualu tuo metu, kai vaikai auga ir šeima jiems suteikia saugią aplinką. Vaikų raidai labai svarbu, kad juos augintų abu tėvai – motina ir tėvas.

Todėl Tarptautinė Kolpingo draugija, naudodamasi Tarptautinės šeimos dienos proga, kviečia visus, atsakingus už politiką ir visuomenės raidą, prisidėti prie šeimos propagavimo, palengvinti šeimų gyvenimą.

2004 metais, kai bus minimas Šeimos dienos dešimtmetis, Tarptautinė Kolpingo draugija dirbs vadovaudamasi šūkiu: „Žmonėms reikia šeimų – vaikams reikia tėvų“. Tai nuspręsta draugijos valdybos posėdyje Liucernoje (Šveicarija).

Pirmąsias bendruomenes, vadintas Kolpingo šeimomis, pradėjo burti žymus katalikų socialinis veikėjas, vokiečių kunigas Adolfas Kolpingas (1813 – 1865). Šiandien Kolpingo šeimų yra visame pasaulyje.

Lietuvoje Kolpingo draugija buvo įkurta 1992 metais. Šiuo metu savo padalinius ji turi 38 Lietuvos vietose. Kolpingo šeimų veikla artimai siejasi su parapijų veikla. Lietuvoje yra įsikūrę keturi Kolpingo šeimų centrai, kuriuose teikiama psichologinė bei dvasinė pagalba, organizuojami seminarai įvairiomis aktualiomis temomis, vykdomos socialinės programos.

Gyventojų surašymo 2001 m. duomenimis, šalyje gyveno 510 tūkst. šeimų su vaikais iki 18 metų (53 proc. visų šeimų). Iš jų beveik kas antra šeima augino po vieną vaiką, kas antra-trečia šeima – po 2, kas dešimta – po 3 vaikus. Beveik kas penkioliktoje šeimoje vaikai iki 18 metų auga su vienu iš tėvų.

Surašymų duomenys rodo, kad nuolat mažėja šeimų, auginančių du ir daugiau vaikų. Daugėja šeimų, auginančių po vieną vaiką. Su vienu vaiku 2001 metais buvo 269 tūkst. iš 510 tūkst. šeimų. Su dviem vaikais – 191,3 tūkst., su trimis ir daugiau vaikų – 49,6 tūkst. šeimų.

Vidutinis šeimos dydis Lietuvoje – 3,18 asmens, tačiau beveik kas trečią šeimą sudaro tik du asmenys, išanalizavęs surašymo duomenis paskelbė Statistikos departamentas.

1923 m. surašymo duomenimis, vidutinis namų ūkio dydis buvo 4,7 asmens. Tiesa, per surašymą prie namų ūkių buvo priskirti ne tik giminystės ryšiais susiję asmenys.

Gyventojų surašymų duomenimis, Estijoje vidutinė šeima sudarė 3, Latvijoje – 2,84 asmens.

Anot statistikų, šeimų dydis Lietuvos mieste ir kaime mažai skiriasi, nors kaime šeimos kiek didesnės (vidutinis šeimos dydis – 3,32 asmens) negu mieste (3,11 asmens). 2001 m. surašyta 962,6 tūkst. šeimų, jas sudarė 3,059 mln. asmenų. Daugiau nei pusėje savivaldybių vidutinė šeima buvo didesnė už vidutinę Lietuvos šeimą.

Gausiausios šeimos yra Šilalės rajone (vidutinis šeimos dydis – 3,47 asmens), Vilniaus rajono (3,45), Kalvarijos (3,37), Kauno rajono (3,36), Šilutės rajono savivaldybių teritorijose.

Mažiausios šeimos – Ignalinos rajone (vidutinis šeimos dydis – 2,99 asmens), Klaipėdos mieste (3,05), Šiaulių mieste (3,06), Rokiškio rajone (3,06), Panevėžio mieste (3,06). Vilniuje vidutinė šeima – 3,11 asmens.

Statistikai įspėja, kad, kad vidutinė šeima turi tendenciją mažėti.

Surašymai suteikė galimybę palyginti ir Baltijos šalių gyventojus pagal šeiminę padėtį. Iš 1000 15 metų ir vyresnių vyrų daugiausia niekada negyvenusių santuokoje ir išsituokusių asmenų užfiksuota Estijoje (343). Lietuvoje tokių vyrų buvo 282, Latvijoje – 332 iš tūkstančio.

Vedusių vyrų daugiausia – Lietuvoje (607). Latvijoje vedusių vyrų buvo 575, Estijoje – 504 iš tūkstančio. Iš 1000 tokio amžiaus moterų daugiausia niekada negyvenusių santuokoje ir išsituokusių buvo Estijoje (267). Netekėjusių Latvijos moterų buvo 257, Lietuvos – 211. Daugiausia ištekėjusių moterų gyveno Lietuvoje – 516. Latvijoje jų buvo 514, Estijoje – 419. Išsituokę buvo 102 iš tūkstančio Lietuvos, 122 Latvijos ir 131 Estijos gyventojų.

Taigi tokia ganėtinai nelinksma statistika… Prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje bus tik maždaug 2,5 milijono gyventojų.

Informacija www.day.lt

Taip pat skaitykite...