Pavasaris nedžiugina? Padėkite kepenims

kepenys

Pavasarį vitaminų atsargos organizme būna išsekusios, sumažėjęs atsparumas įvairioms infekcijoms, nėra energijos, menkiausias fizinis darbas reikalauja kur kas daugiau jėgų. Ypač vargsta sergantieji lėtinėmis ligomis, kurios paūmėja prieš orų kaitą. Tačiau žmogaus kūne yra daug ląstelių, kurios nuolat atsinaujina, o šia savybe pasižyminčios kepenys veikia kaip energijos šaltinis. Kepenys gamina tulžį, jei jos kokybė yra gera, gerai dirba kepenys, vadinasi, ir kasa tvarkingai gamins fermentus, taigi, ir virškinimas bus geras.

Interviu su specialistu
Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius:
 
– Kada galima įtarti kepenų sutrikimus?
– Kepenys – svarbiausia organizmo laboratorija, kuri jautriai reaguoja į vidinius ir išorinius pokyčius. Jei viskas gerai, kepenys nesiunčia jokių signalų, nėra tokio simptomo kaip kepenų skausmas. Jei šis organas veiks puikiai, gerai dirbs ir virškinimo sistema. Neretai būna ir taip – žmogus skundžiasi sąnarių skausmu, mano, kad dėl to kalti pakitimai kremzlėse, kauluose ar sausgyslėse. Jis kaltina artėjančią senatvę, bet nesusimąsto, kad dėl to gali būti kaltos silpnos kepenys, kurios susijusios su raumenų ir griaučių sistema, nes ją stimuliuoja.
 
Manau, nėra tokio organo, kuris nepajustų prasto kepenų darbo. Jos lemia ir kraujo rodiklius, vadinasi, veikia širdies bei kraujagyslių darbą. Jei kepenys prastos, bus prasta kraujotaka, nekalbu jau apie tai, kad sutrikus šio organo veiklai, kentės kasa, blužnis.
Antsvoris irgi yra ženklas, kad kepenys nesusidoroja su joms tenkančiu krūviu. Šylant orams dailioji lytis rūpinasi svorio metimo priemonėmis, tačiau net nesusimąsto apie kepenų įtaką šiam procesui.
 
– Yra natūralių pagalbos būdų stiprinti kepenis?
– Pirmiausia tai – fizinis aktyvumas, antra, gebėjimas atleisti ir nekaupti savyje pykčio. Žmonės neturi pavydėti vieni kitiems, nesijausti nuskriausti, nemylimi.
Meilė, kurią rodome artimiesiems, nėra tik romantika. Tai fiziologiškai pagrįsta būtinybė, nes mylinčiam žmogui nieko netrūksta, jis nejaučia pykčio. Tokiu atveju, jo tulžis bus gera, normaliai veiks kepenys, vadinasi, į kraują pateks medžiagos, kurios skatina smegenų veiklą, gerą nuotaiką, nebus ir virškinimo sutrikimų, vidurių užkietėjimo ar pilvo pūtimo.
Būtent piktumas mus pražudo, nes nesugebame susitvarkyti su mintimis, emocijomis. Tuomet tirštėja tulžis, blogėja kraujo rodikliai, kemšasi kraujagyslės. Mums reikia kalbėti ne tik apie biologiškai svarbias medžiagas, kurios stiprina kepenis, bet ir mitybos ypatumus, gyvenimo būdą.
 
– Kuo naudingi vaistiniai augalai?
– Vartodamas vaistinius augalus žmogus gali pagerinti savijautą, kuri dažnai pašlyja keičiantis metų laikams. Pavasarį, kai šyla oras, kepenys orientuojasi į lengvesnį maistą, į tai, kad nereikės tiek daug šilumos gaminti organizmui.
Yra net toks posakis – kuo susirgai, tuo ir gydytis. Vadinasi gydyti, virškinimo sutrikimus, kepenų ligas gali mūsų maitinimosi terpėje sutinkami augalai. Žodžiu, tie, kurie yra šalia mūsų, prie kurių esame pripratę.
Svarbus augalas, tausojantis kepenis, yra Lietuvoje augantis margainis. Jo sėklos – riebios, nes turi daug nesočiųjų rūgščių. Šis augalas naudojamas įvairioms kepenų ligoms gydyti. Norint atkurti kepenų ląsteles, mums reikia atkurti jų membranas, o jos yra riebalinės, sujungtos su baltymais. Todėl margainio sėklų riebalai yra svarbūs kepenų apsaugai.
Bet reikia atsižvelgti į dar vieną aplinkybę – papildyti mitybą neužtenka vienu grynu cheminiu junginiu. Kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų garantuoja saugumą, efektyvesnį veikimą, jį galima vartoti keletą mėnesių.
 
– Pastaruoju metu išpopuliarėjo ciberžolė, kuri naudojama ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip vaistas. Kuo ji ypatinga?
– Ciberžolė yra stiprus antioksidantas. Aptinkamas ciberžolės šaknyse kurkuminas gerina tulžies išsiskyrimą. Kurkuminas stimuoliuoja kepenų veiklą, taip pat saugo jas nuo pažaidų, kylančių dėl vaistų vartojimo, įvairių cheminių medžiagų poveikio.
JAV gydytojai kurkuminą skiria onkologiniams ligoniams. Pasaulyje yra atlikta daug studijų, įrodančių jo svarbą. Ši medžiaga naudojama mišiniuose, kurie skatina kepenų veiklą ir virškinimą.
Lietuvoje kurkuminą galėtų pakeisti raugekšnis, tačiau šis augalas kur kas mažiau tyrinėtas. Raugekšnio šaknis taip pat yra geltona, ji netgi vadinama medine kurkuma.
Margainis ir ciberžolė – pagrindiniai augalai, tausojantys kepenis. Jie skatina kepenų veiklą, atkuria kepenų ląsteles.
Tačiau yra viena kliūtis – kurkuminą organizmas sunkiai pasisavina. Vadinasi, reikia į mišinius dėti juodųjų pipirų. Juose esanti medžiaga piperinas padeda išspręsti svarbų uždavinį – ji gerina silimarino aktyvumą ir kurkumino pasisavinimą plonajame žarnyne. Būtent čia suskaidytos medžiagos keliauja į kraują.
 
– Kokių vaistinių augalų dar reikia pavasarį?
– Dilgėlės, gysločiai, medetkos, bijūnai taip pat svarbūs, nes palaiko normalią žarnyno veiklą, padeda virškinti.
Dilgėlės turi daug kalio, magnio, yra svarbios virškinti. Pavasarį dilgėlė nepakeičiamas šių mikroelementų šaltinis. Ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį galima išsikasti bijūnų šaknų, nes jos taip pat gelbsti kepenis.
Šių augalų dedama į įvairių mišinių sudėtį, nes jie padeda harmonizuoti margainio, ciberžolės ir juodųjų pipirų veikimą. Ajurvedoje šie augalai aprašyti kaip šildantys ir sausinantys gleivinę. Ilgai juos vartojant, būtina atsvara, vadinasi, reikia augalų, kurie šaldo ir drėkina gleivinę. Tokį vaidmenį atlieka dilgėlės, gysločiai, medetkos ir bijūnai. Naudodami augalų mišinius nušauname vienu metu du zuikius – jie tampa saugesni, jų poveikis būna efektyvesnis, nei vartojant atskirai kiekvieną augalą.
Kepenų veiklą skatinančių augalų mišinius būtina vartoti valgant. Tuomet šie produktai gerina virškinimą ir kepenų veiklą.

Informacija www.lsveikata.lt

Taip pat skaitykite...