Asmeninis asistentas – ilgai laukta gera naujiena neįgaliesiems

26794201_1740511262647842_1951421870_n

Lietuvos neįgaliųjų bendruomenę neseniai apskriejo ilgai laukta žinia – šiais metais 50 proto ir/ar psichikos negalią turinčių neįgaliųjų, sulaukusių 16 metų, galės pasinaudoti asmeninio asistento paslaugomis. „Gaila, kad tarp neįgaliųjų irgi yra išrinktųjų“, – atsiduso dešimtmečio autisto berniuko mama, kuri dirba tik pusę dienos – pasibaigus vaiko pamokoms, vežioja jį į būrelius, terapijas, kartu su juo ruošia namų darbus. Jei berniukas turėtų asmeninį asistentą, išloštų visi: mama galėtų dirbti visą dieną, vaikui greičiau susiformuotų savarankiškumo įgūdžiai, mama valstybei sumokėtų daugiau mokesčių, o žmogus, dirbantis asmeniniu asistentu, turėtų įdomų ir prasmingą darbą.

26937551_1740511429314492_1861364130_oKalbamės su Kristina Dūdonyte, Alytaus neįgaliųjų reikalų komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos nare ir žmonių su negalia teisių aktyviste.

-Kaip atrodo proto negalią turinčio vaiko dienotvarkė, tarkime, Švedijoje?

– Iš ryto vaikas išvažiuoja mokykliniu autobusiuku į mokyklą. Vairuotojas vaiką parveža iš mokyklos, tada asmeninis asistentas jį pasitinka, padeda persirengti, nusiprausti po dušu. Kartu su asistentu vaikas pasigamina pietus. Svarbu akcentuoti tai, kad asmeninis asistentas, priešingai nei dažna mama, nieko nedaro už vaiką, o viską daro kartu. Po pietų abu sutvarko virtuvę, kartu atlieka namų darbus, po to keliauja į baseiną, sporto salę ar kavinę ar kažkur kitur. Aišku, dienotvarkė gali būti ir kiek kitokia, priklausomai nuo vaiko amžiaus, užimtumo ir dienos režimo. Jei kalbėsime  apie kitas negalias, tai pagrindinės asistento funkcijos – asmeninė higiena, mityba, judumas/mobilumas ir socialiniai santykiai. Asmeninis asistentas yra tokia savarankiško gyvenimo priemonė, kuomet tu gali pasirinkti viską pats: ar asistentą, ar laiką, ar funkciją, ar vietą, kur ta funkcija turėtų būti atlikta. Ir dar toks svarbus akcentas yra tas, kad asistentas tikrai negali patapti tavo tarnu, jis tik padeda ten, kur tu kažko negali, pvz., tu gali pats apsiprausti tik tau yra sunkiau įlipti į vonią, taigi asistentas tau suteikia pagalbą įlipant, o tu pats apsiprausi, bet jei reikia pagalbos ir apsiprausiant, tuomet asistentas padeda ir tai. Švedijoje teko matyti ir kompleksinę negalią turinčių žmonių, kurie patys realiai nelabai ką gali apsitarnauti, bet turėdami asmeninį asistentą, jie gyvena atskiruose būstuose, savarankiškai. Visą šia patirtį perteikiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), bet nežinia, kaip ir kas bus.

-Tačiau iš ministerijos pusės vis girdime – deinstitucionalizacija, segregacija… Paaiškinkite, kas tai.

-Pagal deinstitucionalizacijos procesą ir vėl numatoma segregacija (atskyrimas). Nors kalbama, kad nebeliks globos įstaigų, realiai jų naikinti nesiruošiama, tik ruošiamasi kurti mažesnius “getus”. Žadama, kad pagal savarankiškumą žmonės gyvens apsaugotame būste, savarankiško gyvenimo namuose arba grupinio gyvenimo namuose, bet teisė turėti asmeninį asistentą yra suteikta kiekvienam, nesvarbu ar tavo proto/psichinė negalia ar judėjimo, regos. Nesakau, kad visur būna blogai, nes Lietuvoje tokių namų yra, bet kiekvieni tvarkosi savaip. Esu girdėjusi tiek gerų, tiek blogų pavyzdžių. Mums dar toli iki to, kad proto negalią turintys neįgalieji gyventų tik su asistentais. O tuo tarpu neįgalius vaikus auginančios mamos nemiega naktimis, galvodamos, kas bus toliau? Jau Vaiko raidos centre, nustačius autizmo diagnozę, gydytojai dažnai išrašė rašo: pastebima hipergloba. Natūralu, kad kiekviena mama stengiasi, kad vaikui būtų gerai, tačiau jei norės viską už jį daryti pati, nieko gero nelauk.

– Dar 2010 m. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų Teisių Konvencija (toliau – Konvencija), tačiau daugelis dar apie šį įsipareigojimą nežino ir net nesigilina į žmonių su negalia teises…

– Lietuva įsipareigojo ir prisiėmė atsakomybę įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas savo šalių įstatymuose ir praktikoje diegiant lygybės ir nediskriminavimo, prieinamumo prie visuomenės išteklių, lygybės prieš įstatymą, gyvenimo savarankiškai ir įtraukimo į bendruomenę principus. Vienas iš minėtų principų yra teisė į savarankišką gyvenimą, kuri pamirštama organizuojant ir vykdant šiuo metu aktualų Lietuvoje deinstitucionalizacijos procesą. Deinstitucionalizacija Lietuvoje – uždelstas procesas, kuris niekaip nepradedamas įgyvendinti tinkama linkme garantuojant žmonių su negalia teisių įgyvendinimą. Kaip yra žinoma, šis procesas ir vėl vyks segregacijos būdu. Tai priklausys nuo žmogaus savarankiškumo lygio, gebėjimų ir poreikių. Žmonės galės būti apgyvendinami apsaugotame būste, savarankiško ar grupinio gyvenimo namuose, o tie, kuriems reikalinga specializuota slauga, ir toliau gyvens specializuotos slaugos ir socialinės globos įstaigose. Ar tai savarankiško gyvenimo, kuris apibrėžtas Konvencijos 19 straipsnyje, užtikrinimas? Gyvenimas globos institucijoje ir teisės savarankiškai gyventi bendruomenėje neturėjimas yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai išaiškinta naujame tarptautinės teisės dokumente, 19-ojo Konvencijos straipsnio 5-ame Bendrajame komentare.

-Savarankiškas gyvenimas – tai žmogaus teisė bei laisvė pasirinkti ir kontroliuoti, kur jis nori gyventi, kaip jis nori gyventi ir su kuo nori gyventi. Tai kartu ir nauja samprata, kad negalią turintys asmenys turi teisę gyventi tose pačiose aplinkose, kaip ir visi visuomenės nariai, gali naudotis visuomenės gėrybėmis kaip ir bet kuris kitas pilietis. Viena iš priemonių šiai teisei įgyvendinti, kuri apibrėžta Konvencijos 19 straipsnio 5 Bendrajame komentare, yra asmeninis asistentas.

-Šiame dokumente detaliai išaiškinta asmeninio asistento samprata. Todėl turime suprasti, kad socialiniai darbuotojai ar kiti darbuotojai, kurių profesinį lauką aprėpia ir pagalbos teikimas negalią turintiems asmenims, nėra asmeniniai asistentai. Asmeniniais asistentais taip pat nėra šeimos nariai. Asmeninis asistentas yra paties negalią turinčio asmens pasirinktas ir samdomas darbuotojas, kuris padeda negalią turinčiam žmogui įgyvendinti jo individualius poreikius savarankiškam gyvenimui. Valstybė privalo įteisinti asmeninio asistento funkciją ir suteikti asmeninį biudžetą negalią turinčiam žmogui samdyti asmeninį asistentą pagal savo asmeninius poreikius gyventi savarankiškai ir bendruomenėje.

Deja, vietoj to, kad Lietuvoje šiuo metu būtų greičiau reglamentuota asmeninio asistento paslauga, kuriami mažesni „getai“ ir vėl nesuteikiant žmonėms su negalia visiškos teisės ir laisvės į savarankišką bei orų gyvenimą.

Kalbėjosi Dalia Baliutavičiūtė

Taip pat skaitykite...