Kur keliauja mūsų išrūšiuotos pakuočių atliekos?

Visuomenėje vis dar sklando įvairūs nepagrįsti mitai apie atliekų rūšiavimą, o paprastos ir aiškios informacijos trūkumas neretai atbaido žmones nuo rūšiavimo veiklos. Vienas iš giliai įsišaknijusių mitų – visos žmonių tvarkingai išrūšiuotos pakuočių atliekos keliauja į sąvartyną. Dažnas Lietuvos gyventojas vis dar tiki, kad visos pakuočių atliekos yra sumaišomos ir galiausiai patenka ne į rūšiavimo bazes,  o sąvartyną.

Pakuočių atliekoms patekus į rūšiavimo konteinerius, jos yra surenkamos specialiomis mašinomis ir transportuojamos į perrūšiavimo bazes, kur jos dar kartą rankiniu arba mechaniniu būdu yra perrūšiuojamos taikant įvairius kriterijus: atskiriamos pagal rūšį, dydį, spalvą ir pan. Modernesnėse rūšiavimo linijose yra įrengti specialūs magnetai, automatiniu būdu atskiriantys metalines pakuotes. Taip pat yra ir kitų įvairiausių techninių galimybių, o atskyrimo procesas priklauso nuo esamos perrūšiavimo technikos. Vėliau tinkamai atskirta ir paruošta antrinė žaliava yra supresuojama ir perduodama perdirbėjui, kuris panaudodamas antrinę žaliavą gamina naujus gaminius.

„Lietuvoje sukurti nemenki pakuočių atliekų rūšių tvarkymo pajėgumai ir jie vis plečiami. Mūsų šalyje perdirbamos stiklinės, popierinės, kartoninės, plastikinės, PET, medinės pakuočių atliekos. Nemaža dalis pakuočių atliekų yra vežamos perdirbti į kitas šalis, nes Lietuvoje nėra reikiamų techninių įrenginių arba eksportuoti yra ekonomiškai naudingiau. Kai kurios atliekos iš kitų šalių atkeliauja perdirbimui pas mus. Iš viso Lietuvoje šiuo metu registruotų perdirbėjų virš 30 Lietuvos įmonių. Tad rūšiuojantieji neturėtų baimintis – išrūšiuotomis atliekomis pasirūpinama tinkamai, nes jos yra vertinga ir paklausi žaliava“, – teigia VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė.

Svarbu pažymėti, kad gyventojų vaidmuo šioje atliekų perdirbimo grandinėje ypatingai svarbus, nes kuo tvarkingiau vyks pirminis rūšiavimas t. y. kuo taisyklingiau žmonės rūšiuos pakuočių atliekas į tam skirtus konteinerius, tuo geresnės kokybės antrinės žaliavos turėsime ir iš jos galėsime pagaminti daug daugiau ir aukštesnės kokybės naujų gaminių. O gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, tokiu būdu mažiau teršiama aplinka. Tad kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių.

Šiandien Lietuvoje beveik prie kiekvieno sąvartyno veikia ir mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijos, kurios iš bendro atliekų srauto bando atskirti antrines žaliavas tinkamas perdirbimui. Tačiau reikia pažymėti, kad iš mišraus komunalinio srauto „ištrauktų“ pakuočių atliekos niekada nebus tokios kokybės, kokią būtų galima gauti, jei gyventojai tvarkingai rūšiuotų namuose.

Siekiant paneigti šį įsitikinimą, buvo sukurtas vaizdo filmukas, kuriame aktoriai Audrius Bružas ir Martynas Nedzinskas su gero humoro doze ir nesudėtingai parodo, kas gi iš tiesų vyksta su mūsų išrūšiuotomis pakuočių atliekomis.

Taip pat skaitykite...