Topinambai: daržovė, kurią išsikasti galite ir žiemą

1509014167_img_6061

Topinambų galima turėti beveik ištisus metus. Derlius nuimamas vėlyvą rudenį ir net žiemą bei ankstyvą pavasarį, pašalui išėjus. Uždengus lysves, daržoves galima kasti visą žiemą. Žemėje šie šakniagumbiai išsilaiko geriau nei rūsyje, todėl rekomenduojama rudenį per daug jų neprisikasti. Verčiau dalį derliaus palikti dirvoje iki pavasario.

Bulvinės saulėgrąžos – daugiamečiai žoliniai augalai. Gražus, į saulėgrąžą panašus žiedas, tėra tik puošmena, nes pagrindinės šio augalo vertybės slypi po žeme arba stiebe ir lapuose. Žemėje išauga netaisyklingos formos, įvairaus dydžio šakniagumbiai. Būtent jie dažniausiai naudojami maistui.

Ne tik maitina, bet ir gydo…

Bulvinių saulėgrąžų šakniagumbiai skoniu primena šviežius riešutų branduolius. Šakniagumbiuose yra apie 13–20 proc. angliavandenių. Lyginant su bulvėmis, topinambuose daugiau karoteno, vitaminų B1 ir B2, tačiau mažiau vitamino C. Juose gausu kalio, kalcio, magnio, cinko, o šakniagumbių luobelėje labai daug geležies ir kitų mikroelementų, todėl topinambus rekomenduojama valgyti su luobele. Maistui gali būti naudojamos ir lapų bei jaunų šakučių sultys. Jos yra saldokos ir turi gydomųjų savybių.

Topinambai:
gerina medžiagų apykaitą, nervų sistemos veiklą;
mažina kraujo krešumą, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje;
stabdo kepenų, inkstų, šlapimo pūslės akmenų susidarymą;
šalina iš organizmo toksines ir radioaktyviąsias medžiagas, saugo nuo auglių atsiradimo.

Drąsiai topinambus gali valgyti sergantieji cukriniu diabetu, nes juose yra daug inulino, kurį sudaro vien fruktozė. Ją organizmas įsisavina be insulino, neleisdamas audiniams patirti „energinio“ bado. Sutrikus tulžies išsiskyrimui gali padėti ir švieži šakniagumbiai, ir šakučių bei lapų sultys. Apsinuodijus cheminėmis medžiagomis topinambai gali sušvelninti nuodų poveikį. Dermatologai pastebėjo, jog topinambų sultys padeda sergant žvyneline. Na, o šakniagumbių tarkių kisielius arba su pienu išvirta košelė padeda užsitęsus sausam kosuliui.

Valgome ištisus metus

Topinambai valgomi švieži, kepti ir troškinti. Nuskusti ir susmulkinti šakniagumbiai greitai tamsėja, todėl juos reikia skusti ir smulkinti plastikiniais įrankiais bei tuoj pat apšlakstyti parūgštintu vandeniu arba į jį pamerkti. Virti topinambai turi būti valgomi ką tik išvirti, nes vėsdami tamsėja ir keičia skonį. Virti šakniagumbiai skoniu primena žiedinius kopūstus, jų konsistencija švelni ir maloni.

Ir iš šviežių, ir iš virtų topinambų gaminamos salotos. Iš smulkiai sutarkuotų šakniagumbių, sumaišytų su tarkuotomis morkomis, aguročiais, obuoliais, kepami blyneliai, o iš stambių tarkių gaminami maltinukai. Labai skanu, kai, gaminant įdarytas daržoves, rupiai sutarkuotų topinambų dedama į mėsos įdarą.
Topinambus galima konservuoti. Labai skanūs topinambų konservai su pomidorų sultimis. Kartu su šiomis daržovėmis galima konservuoti morkas, svogūnus, česnakus.
Kai kuriose šalyse įsigudrinama iš topinambų pasigaminti net kavos!

Vardų daug – daržovė ta pati

Lietuvoje ši daržovė gavo bulvinės saulėgrąžos vardą. Taip ją vadina botanikai bei mitybos specialistai. Tačiau ,,liaudyje“ bulvinės saulėgrąžos turi daugybę įvairiausių pavadinimų, kilusių iš žmonių požiūrio į šį įdomų augalą: ,,žieminės bulvės“, ,,žemės kriaušės“, ,,jeruzališkasis artišokas“, ,,topinambas“.

Parengta pagal www.savaite.lt

Taip pat skaitykite...