Specialistai įspėja medžiotojus būti budrius

medziotojas

Apie virusinį hepatitą E infektologai kalba kaip apie naują išsivysčiusių šalių gyventojų infekcinę ligą. O viena pagrindinių šio viruso plitimo priežasčių Europos Sąjungoje – netinkamai apdorota žalia mėsa. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) mokslininkai teigia, jog pirmi tyrimai tarp gyvūnų ir pilotiniai tyrimai tarp žmonių rodo, jog virusinis hepatitas E Lietuvoje gana plačiai paplitęs. Specialistai įspėja visuomenę, o ypač medžiotojus, būti atidesnius. 

Įvertino viruso paplitimą
Hepatitas E yra kepenų liga, kurią sukelia hepatito E virusas (HEV), priklausantis Hepeviridae šeimos Orthohepevirus RNR virusų genčiai. Hepatito E protrūkiai ir pavieniai atvejai registruojami visame pasaulyje. ES per pastaruosius 10 metų pranešta apie daugiau kaip 21 tūkst. žmonių hepatito E atvejų. Dauguma (80 proc.) registruoti Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. 
 
Pasak specialistų, vienas pagrindinių būdų, kaip šiuo hepatitu užsikrečia žmonės, – neapdorota kiauliena ir kepenys. Tiesa, hepatito E viruso rezervuarais gali būti tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jūratė Buitkuvienė sako, jog gamtoje knibžda tūkstančiai įvairiausių virusų, jau nekalbant apie jų genčių ir šeimų įvairovę. Tiesa, specialistė pastebi ir tai, jog kai kurie gyvūnai virusams yra imlesni. Žvelgiant į pasaulines tendencijas, NMVRVI kartu su Lietuvos sveikatos mokslų bei Vilniaus universitetų mokslininkų komanda ėmėsi tyrimo, kuriuo siekiama įvertinti hepatito E viruso paplitimo mastą Lietuvos kiaulių ir laukinių gyvūnų populiacijose. Iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta jokių šio viruso paplitimo gyvūnų populiacijoje studijų. Įdiegusi tyrimų metodus, mokslininkų grupė ėmėsi tirti naminių kiaulių bei laukinių gyvūnų kraujo mėginius antikūnų, susidariusių prieš hepatito E virusą, nustatymui. Mėginiai buvo paimti skirtinguose Lietuvos rajonuose.
 
Nauja infekcinė liga
buitkuviene„Galima teigti, kad didelis hepatito E viruso paplitimas tarp naminių kiaulių ir šernų potencialiai gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai. Skaičiuojama, kad vien per 2015 m. nuo hepatito E pasaulyje mirė 44 tūkstančiai žmonių. Tačiau mes, mokslininkai, neturime tikslo gąsdinti visuomenės, labiau norisi informuoti. Tai nėra agresyvi liga. Daugelis žmonių, kurių imuninė sistema stipri, pajunta lengvus negalavimus: pakyla temperatūra, porą dienų viduriuojama. Tačiau faktai, kad per pastarąjį dešimtmetį hepatito E atvejų padaugėjo dešimt kartų, verčia į šį virusą atkreipti didesnį dėmesį“, – sako Serologinių tyrimų specialistė.
Į klausimą, kodėl kiaulės tampa vienu pagrindinių šio viruso pernešėju žmonėms, dr. J.Butkuvienė sako, jog tai dažnu atveju priklauso nuo kiaulių laikymo sąlygų. „Gamtoje hepatitas E plinta per nuotekas, nešvarų vandenį, o kiaulė,  turbūt iš visų gyvūnų daugiausiai kontaktuoja su drėgna aplinka, mėšlu. Tai vienos pagrindinių priežasčių, kodėl būtent šie gyvūnai yra imlesni virusui“, – sako J.Buitkuvienė. 
„Galima teigti, kad didelis hepatito E viruso paplitimas tarp naminių kiaulių ir šernų potencialiai gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai. Skaičiuojama, kad vien per 2015 metus nuo hepatito E pasaulyje mirė 44 tūkst. žmonių. Tačiau mes, mokslininkai, neturime tikslo gąsdinti visuomenės, labiau norisi informuoti“, – sako NMVRVI Serologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jūratė Buitkuvienė.

Anksčiau manyta, jog hepatitas E labiau paplitęs ekonomiškai sunkiau besiverčiančiose šalyse, karo nuniokotose teritorijose, kur yra švaraus vandens trūkumas. „Sergama ne tik Afrikoje, Azijoje, kur žemas sanitarinis lygis. Šiuo metu liga diagnozuojama ne tik žmonėms, kurie lankėsi šalyse – endeminėse ligos vietose, bet ir Europos, Japonijos, JAV gyventojams, kurie niekur nebuvo išvykę. Būtent dėl to apie virusinį hepatitą E infektologai kalba kaip apie naują išsivysčiusių šalių gyventojų infekcinę ligą, o viena pagrindinių viruso plitimo priežasčių Europos Sąjungoje – netinkamai apdorotas maistas“, – sako J.Buitkuvienė.
 

Plinta tarp medžiotojų
Specialistų teigimu, į rizikos grupes patenka veterinarijos gydytojai, medžiotojai, maisto pramonės atstovai, dirbantys su žalia mėsa, kurią perdirba į produktus. Beje, pastaruoju metu vakarų šalyse hepatitas E dažniau diagnozuojamas medžiotojams. J.Buitkuvienė pastebi, kad medžiotojai, į medžioklę vykstantys su šunimis, taip pat turėtų pasirūpinti ir augintiniais.
 
„Dažnai, sumedžiojus gyvūną, dalis subproduktų, pavyzdžiui, kepenys, sumaitinamos šunims. Tiesa, gyvūnai šį virusą išgyvena gana lengvai, be matomų ligos siptomų. Hepatitu E gali užsikrėsti daug gyvūnų: atrajotojai, triušiai, žiurkės ir net vištos. Įdomu tai, kad vištos šio viruso žmonėms neperduoda. Svarbiausia hepatito E prevencijos priemonė – laikytis higienos taisyklių, reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį ir po žalios mėsos tvarkymo. Kiaulieną bei šernieną visada tinkamai termiškai paruošti – išvirti ar iškepti.
 
Užsikrėtus virusu po 15-60 dienų pasireiškia ligos simptomai: silpnumas, skausmas kepenų srityje, gelta (apie
68 proc. sergančiųjų), kartais – sąnarių skausmai, kūno bėrimas. Žaibinės (staigios) ligos formos pasitaiko 1-4 proc. ligonių. Nėščios moterys serga sunkiau, pasitaiko mirčių atvejų. Virusas nuo klinikos pasireiškimo pradžios nustatomas atliekant kraujo ir išmatų tyrimus. Kai kuriose šalyse nustatyti atvejai, kai lėtinis hepatitas E susiformavo po vidaus organų transplantacijos. Negydant šios ligos, formuojasi kepenų fibrozė, kai kada, per 2-3 metus – cirozė.

TYRIMO REZULTATAI:
 
Lietuvoje hepatito E viruso paplitimas tarp kiaulių ir šernų yra neįtikėtai didelis. Iš 384 ištirtų naminių kiaulių kraujo serumo mėginių 168 mėginiuose (43,75 proc.) buvo nustatyti antikūnai prieš hepatito E virusą. Iš 312 šernų mėginių – antikūnai prieš hepatito E virusą nustatyti 178 mėginiuose (57,05 proc.).
 
Tarp laukinių atrajotojų hepatito E viruso paplitimas yra nedidelis – iš 34 ištirtų briedžių mėginių antikūnų nustatyta 4 mėginiuose, iš 166 stirnų mėginių – 2 mėginiuose, 108 tauriųjų elnių mėginiuose antikūnų prieš hepatito E virusą neaptikta. Tačiau tai nereiškia, kad taurieji elniai šiuo virusu neužsikrečia, tiesiog, tirti domestikuoti, o ne laukinėje gamtoje gyvenantys gyvūnai.

STARTAVO PILOTINIAI TYRIMAI
 
Pasak J.Buitkuvienės, gyvūnams atliktų tyrimų rezultatai ir paskatino mokslininkus plačiau domėtis hepatito E situacija tarp žmonių. Specialistų teigimu, reikia žinoti, kokia šio viruso sklaida. Taigi, bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu buvo ištirti 122 savanorių kraujo mėginiai. Vienuolikoje gauti teigiami rezultatai. Vadinasi, 9 proc. tirtų žmonių turėjo antikūnų prieš hepatito E virusą. Gavus tokius tyrimo rezultatus buvo atrinkta naujų, tikslinių mėginių iš žmonių, priklausančių hepatito E rizikos grupei: nustatytas neaiškios kilmės hepatitas po kelionės egzotinėse šalyse, ligoniai po organų transplantacijos, veterinarijos gydytojai. Iš nedidelės tikslinei tyrimo grupei atrinktų žmonių, hepatitas E nustatytas 5, kas sudaro 42 proc. Žmonėms tyrimai buvo atliekami, nustatant ir IgG, ir IgM gamaglobulinus, tikslu išsiaiškinti užsikrėtimo laikotarpį. Kol kas tai apžvalginiai tyrimai ir mokslininkai viliasi, kad kitąmet, atlikę platesnius tyrimus, galės pateikti išsamesnius rezultatus.
Informacija www.lsveikata.lt

Taip pat skaitykite...