Kodėl vėluojama pagauti vaiko ligą

Kasmet šalyje daugėja sergančių vaikų. Juos jau kamuoja ir suaugusiųjų ligos.
Todėl vis garsiau kalbama, kad neretai vaikų profilaktinei patikrai vien bendro kraujo tyrimo nebepakanka, jei norima pasitikrinti ne dėl „varnelės“.

Beveik 70 proc. apklaustų 14–17 metų amžiaus moksleivių nurodė 1–2, o beveik ketvirtadalis – 3–6 sveikatos nusiskundimus, iš kurių dažniausi buvo miego sutrikimai, galvos, nugaros, kaklo ir pilvo skausmai.
Be tyrimų nėra kalbos apie sveikatą 
Kaip rodo statistika, pastaraisiais metais didėjo vaikų sergamumas cukriniu diabetu, toliaregyste, lėtiniu otitu, stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis, artropatijomis. Gydytojai įspėja, kad daugėja nutukusiųjų, dažnėja endokrininės ligos, daugėja psichoemocinių sutrikimų, kraujotakos ligų ir kt.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Higienos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai pernai paskelbė nerimą keliančius tyrimo duomenis: beveik 70 proc. apklaustų 14–17 metų amžiaus moksleivių nurodė 1–2, o beveik ketvirtadalis – 3–6 sveikatos nusiskundimus, iš kurių dažniausi buvo miego sutrikimai, galvos, nugaros, kaklo ir pilvo skausmai.
 

„Kol kas vaiko kasmetinė sveikatos patikra labiau sukoncentruota į fizinę raidą: ūgį, svorį, laikyseną, regėjimą. Vis dėlto kraujo tyrimas yra pats svarbiausias, be kurio gydytojas net neturėtų pradėti kalbos apie sveikatą. Tai – atskaitos taškas. Tačiau bendro kraujo tyrimo neretai nepakanka, jei norime anksti sustabdyti prasidėjusią lėtinę ligą“, – pabrėžė medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas parodo dažną vaikų ligą – geležies stokos anemiją – tik tada, kai ji įsisenėja. Bet tuomet geležies atsargos organizme jau būna išsekusios. Šios mažakraujystės pradžią bei jos slaptą formą atskleidžia tik feritino tyrimas.
 
Išmokyti pastebėti kūno pokyčius 
Specialisto pastebėjimu, paėmus vieną kraujo mėginį iš venos galima atlikti daugiau svarbių tyrimų, jei norima kokybiškiau ištirti vaikų sveikatą.
„Kasmet atliekame tūkstančius tyrimų. Jie rodo, kad dažniausiai vaikai susiduria su cukriniu diabetu, anemija ir vitamino D trūkumu“, – tvirtino S.Barakauskas.
Jis priminė ir apie mūsų abiturienčių jungtinio sveikatinimo projekto, kurį prieš trejus metus inicijavo „Medicina practica“ laboratorija, įspėjančius rezultatus.
 
Tuomet sveikatos priežiūros specialistai išsiaiškino, kad tik 3,4 proc. abiturienčių, ištirtų balandžio–birželio mėnesiais, pakako vitamino D. Kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt.
Projekto metu taip pat paaiškėjo, kad geležies trūksta beveik 30 proc. ištirtų abiturienčių. Tokia latentinė būsena tikimybę sirgti mažakraujyste padidina beveik 4 kartus.

Taip pat skaitykite...