Marcinkonyse dešimtąjį kartą šurmuliavo dzūkų sambūris

Varena

Marcinkonyse vyko dešimtasis iš Varėnos krašto kilusių arba sodybas čia turinčių žymių šalies kultūros, meno, mokslo, politikos, verslo žmonių susitikimas. Į šį susitikimą susirinkę apie šimtas kraštiečių su artimaisiais ir draugais – „senųjų“ ir „naujųjų“ dzūkų – ne tik diskutavo apie tai, kaip bendromis jėgomis būtų galima puoselėti Varėnos kraštą, bet ir bendravo, koncertavo bei kalbėjo apie čia įgyvendintus ir būsimus bendrus projektus.

Varėnos kraštas turi ypatingą trauką vilioti talentingus žmones – gal juos vilioja unikalūs senieji dzūkiški kaimai, pirmapradės gamtos grožis, o gal jie susižavi dzūkų nuoširdumu ir vaišingumu? Šiuo metu pušynuose išsibarsčiusiuose kaimeliuose ir vienkiemiuose vasaroja, o kai kurie ir nuolat gyvena maždaug per du šimtus dailininkų, rašytojų, keramikų, muzikų, politikų, mokslininkų. Čia jie ne tik poilsiauja, kuria, bet vis labiau įsijungia į kaimo bendruomenių gyvenimą. Labai džiugu surinkti naujuosius varėniškius, pamilusius Varėnos kraštą, čia suradusius savo antrąją tėviškę – kūrybai, mokslui, poilsiui. Varėnos rajono savivaldybės vadovai žymius kraštiečius kviečia reguliariai bendrauti su seniūnijų žmonėmis, ieškoti juose talentų, atskleisti meno paslaptis bendruomenės žmonėms.

Šių metų susitikimo turininga programa leido kraštiečiams ne tik dar labiau pažinti Varėnos kraštą, pabendrauti su seniūnais, kultūros darbuotojais, bet ir patiems kalbėti apie savo veiklą bei su Varėnos rajonu susijusius kūrybinius planus.

Kraštiečių susitikimas prasidėjo įdomiomis diskusijomis, kuriose, pasidalinę į dvi grupes, svečiai drauge su rajono vadovais, seniūnais ir kultūros darbuotojais aptarė bendras Varėnos krašto veiklas.

Kiti buvo pakviesti į turiningą ekskursiją po rudenėjantį ir raudonuojančiomis spanguolėmis nusagstytą Čepkelių raistą. Svečiai turėjo galimybę iš apžvalginio bokšto pažvelgti į užburiančią Čepkelių didybę, pasivaikščioti lankytojų taku po dzūkišką pušyną, susipažinti su unikaliomis Marcinkonių apylinkėmis.

Vėliau smagi popietė vyko Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos etnografinės sodybos kieme. Čia susibūrę kraštiečiai čia pat ant klojimo sienų ir ant žolės eksponavo savo kūrybos darbus – paveikslus, fotonuotraukas, skulptūras ir kitus meno dirbinus.

Ši vieta tokiems susitikimams pasirinkta ne atsitiktinai – čia, tebegyvuojančiomis senomis dzūkų tradicijomis garsiame kaime, senoje sodyboje, tarp senovinių dzūkiškų buities rakandų ir eksponatų tvyro dzūkiška dvasia, tad tiems, kurių šaknys – panašiose sodybose, malonu su nostalgija atsiminti savo vaikystės dienas, o naujiesiems, kurie Varėnos krašto smėlynuose tvirtina savo šaknis, pažinti dzūkišką dvasią tiesiog būtina.

Renginį gražiomis dzūkiškomis dainomis pradėjo Marcinkonių folkloro ansamblio dainininkai, jį dzūkiškai ir labai nuotaikingai vedė Varėnos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Marius Galinis.

Visus susirinkusius taip pat dzūkiškai pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pasidžiaugė, Varėnos kraštas turtingas talentingais kraštiečiais, kurie bendroje diskusijoje išsakė daug įdomių, praktiškų idėjų. „Malonu matyti tokį gausų būrį susirinkusių pabendrauti kraštiečių. Juk visai nesvarbu, ar jūs iš čia kilę, ar dar tik pradedat kurtis, visi, kurie turime sąsajų su Varėnos kraštu, esame dzūkai. Visi mes mylime Dzūkiją, Varėnos kraštą, tai reikia ieškot įvairiausių būdų, kaip drauge jį gražinti, puoselėti. Nuoširdžiai kviečiu kiekvieną iš jūsų, turintį gražių sumanymų, susitikti ir diskutuoti, kaip naudingas Varėnos rajonui idėjas įgyvendinti drauge“, – kvietė meras.

Tądien Marcinkonyse susirinko ne viena dešimtis ryškių asmenybių, kurios neabejotinai turtina Varėnos kraštą. Susitikime dalyvavo Mielupio kaime sodybą turintis kompozitorius Juozas Širvinskas, Dargužiuose įsikūręs žymus dailininkas Jonas Daniliauskas, Pelekiškės kaime daug laiko praleidžianti aktorė Olita Dautartaitė, iš Perlojos kilęs VDU dėstytojas Sigitas Lūžys, Merkinėje vasarojanti žurnalistė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, iš Kabelių kilęs fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas, iš Senosios Varėnos – žymus chirurgas, profesorius Giedrius Uždavinys, Rudnelės kaime vasarojantis rašytojas, dramaturgas Kazys Saja su žmona Gražina, Grybaulios kaime įsikūręs dailininkas Kastytis Skromanas, varėniškiai tautodailininkai Algirdas Juškevičius, Eugenija Bakšienė, Saulė Lazaravičienė ir Irena Žukauskienė bei daug kitų garsių Lietuvoje ir pasaulyje žmonių.

Savo ižvalgomis bei įdomiomis mintimis kiekvieną kraštiečių susitikimą pamaloninantis profesorius Jonas Grigas, kuris gimęs ir augęs netoli Baltarusijos sienos esančiame Kabelių kaime, Marcinkonyse baigęs mokyklą, prisipažino, jog daugiau kaip penkiasdešimt metų gyvena Vilniuje, tačiau visa širdies meilė liko čia, gimtinėje. „Vaikystės maudynes Grūdos ar Merkio upėse prisimenu su didesne nostalgija nei Viduržemio jūroje, o gimtosios vietos paliko didesnį įspūdį nei Tokijas, Niujorkas ar Maskva. Kur bebūčiau, žvaigždžių takais visada grįžtu į gimtinę, kur pragyvenau dešimt tūkstančių savo gyvenimo dienų. Nežiūrint to, kad kaimai nyksta, gyventojų skaičius juose mažėja, aš per daug neliūdžiu, nes tai yra natūralus procesas. Po dešimties metų nebus tokio kaimo, koks yra dabar. Kaip ir nebeliko mano vaikystės archaiško kaimo. Ateities kaimas bus kitoks – technologijų pagalba jo gyventojai, gyvendami miškuose, galės dirbti Vilniuje arba kuriame kitame Europos Sąjungos mieste. Džiaugiuosi visais, kurie prisideda prie mūsų krašto gražinimo, – su optimizmu kalbėjo profesorius.

VDU dėstytojas Sigitas Lūžys, kalbėdamas dzūkiškai, ragino niekada nepamiršti, kad „mes esam ščyri dzūkai, atajį acimyc, kas esam. Pamiršč, kad vakar buvau vilnietis, kaunietis, klaipėdietis, nes kai esi cia, kur širdzis plaka dzūkiškai, kur apsidairis in dešinį ir kairį, matai dzūkus, vienai dzienai tikrai esi dzūku. Cia yra mūs šaknys ir cia susrinkį mes galima padaryc labai daug“.

Aktorė Olita Dautartaitė, apie trisdešimt metų laisvalaikį leidžianti Pelekiškių kaime netoli Merkinės, sakė, kad šitie susitikimai – kaip maži stebuklai, o kiek gerų dalykų juose vyksta, sunku apsakyti žodžiais. Ji visus susirinkusius pasveikino gražiais Bernardo Brazdžionio ir Jono Strielkūno eilėraščiais.

Iš Senosios Varėnos kilęs geologas, fizinių mokslų daktaras Vincas Korkutis merui padovanojo savo knygą „Teniso žvaigždės iš arti“ ir patvirtino, kad „visada, kur bebūtume, stengiamės dėl Varėnos ir prisimenam, kad čia esam gimę“.

Iš Marcinkonių kilęs ir dabar daug laiko čia praleidžiantis buvęs paveldosaugininkas Vytautas Paulaitis papasakojo gražią Marcinkonių kaimo istoriją ir pakvietė visus, neabejingus dzūkiškam kaimui, prisidėti prie jo puoselėjimo.

Šiame susibūrime kiekvienas norintis galėjo prisiliesti prie dailininkų darbo įrankių – popieriaus lapo, molberto, teptukų, dažų ir nupiešti paveikslą. Tapybos konkursui vadovavo dailininkė Laima Piekurienė, davusi užduotį piešti dzūkiška tematika. Beveik kiekvieną kartą šiuose susibūrimuose dalyvaujanti menininkė pastebėjo, jog nė vienas rajonas tokių susibūrimų neorganizuoja ir dėkojo Varėnos rajono savivaldybei už mielus susitikimus. Norinčių išbandyti kūrybinius sugebėjimus netrūko, ir netrukus dešimt ekspromtu sukurtų paveikslų išsirikiavo sodybos kieme.

Kiekvienas buvo pakviestas įrašyti gražių minčių būsimai knygai „365 dienos Varėnos ritmu“.

Kraštiečiai dalijosi mintimis, kad prisiliesdami prie amžinųjų Dzūkijos vertybių, „dzūkiško intelekto“, kuriuo žavimasi net ir Europoje, jie čia stengiasi palikti dalelę savo kūrybos, stengiasi, kad jos paslaptis pažintų ir vietiniai žmonės. Dėka jų jau ne vienerius metus rajone vyksta puikūs koncertai, plenerai, kūrybinės stovyklos.

Svečiai buvo sutikti svetingai kaip įprasta Varėnos krašte – vaišinami tradiciniais dzūkiškais patiekalais: karšta grybiene, grikių „babka“, valgiais iš grybų ir linksminami senovinėmis dzūkiškomis dainomis ir šokiais. Smagią šventę savo koncertavimu papuošė Marcinkonių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rimutės Avižinienės, Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, vadovaujamas Linos Būdienės, Nerijus Bakula su sūnumu Jokūbu, „Minglės“ kapelos muzikantai.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, kad šis susitikimas buvo abipusiškai naudingas. „Kraštiečiai išsakė daug originalių pasiūlymų, o mes stengiamės šiuos žmones įjungti į bendrą veiklą ir bendrai idėjas įgyvendinti. Susitikimų metų kraštiečiai susipažįsta, gimsta įdomių idėjų, naujų projektų“.

Pakalbinti kraštiečiai džiaugėsi ir dėkojo rajono vadovams, kultūros darbuotojams ir seniūnams už itin kruopščiai, suderintai, puikiai organizuotą susitikimą, kuris įkvėpė dar labiau prisidėti prie Varėnos krašto įvaizdžio kūrimo, gamtos vertybių apsaugos, lietuvių papročių ir tradicijų puoselėjimo.

Varėnos r. sav. informacija

Taip pat skaitykite...