Išrinkti 10 „Pačių pačiausių“ objektų saugomose teritorijose

DSC_0508

Išsamiausias lankytinų vietų žemėlapis pamatykLietuvoje.lt ir jo kūrėjų komanda visą vasarą aktyviai kvietė Lietuvos žmones keliauti, pamatyti, patirti ir naujai atrasti savo šalį. Vilioję keliauti pažintiniais takais, dvarais, piliakalniais ir kitomis įdomybėmis, vasaros pabaigai siūlo „pačių pačiausių” Lietuvos vietų sąrašą.

Iš daugiau kaip 3000 žemėlapyje esančių objektų išrinko ir jums pristato net 15 didžiausių, aukščiausių, storiausių, seniausių ir kitaip „iausių” objektų Lietuvoje:

Aukščiausias apžvalgos bokštas  – Labanoro apžvalgos bokštas (http://bit.ly/LabanoroBokstas),  pastatytas 2015 metais tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m. aukštyje. Nuo lengvai svyruojančio bokšto, drąsiausiems atsiveria įspūdingi Labanoro regioninio parko vaizdai. Matomi Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Siesarties ežeras su salomis bei garsioji Labanoro giria.

Aukščiausia Lietuvos vieta – Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) (http://bit.ly/Aukstojas) . Tai kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai – aukščiausias Lietuvos taškas. Aukštis virš jūros lygio 293,84 m., o jo aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Tiesa, nei vizualiai, nei kitais potyriais šioje vietoje ypatingo aukščio patirti neteks.

Tuo tarpu, žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario  km. Šilutės raj. Remiantis ankstesniais matavimais manyta, kad ši vieta yra 1,3 m. žemiau jūros lygio, tačiau 2007 metais tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.

Aukščiausia atodanga – Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga (http://bit.ly/PuckoriuAtodanga) Tai viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis – 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama. Aukštai iškilusi Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios. Antroji pagal aukštį atodanga (58 m.) taip pat yra Vilniuje – Plikakalnio atodanga (http://bit.ly/PlikakalnioAtodanga) esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.

Didžiausias akmuo – Barstyčių akmuo (http://bit.ly/Barstyciu). Tai didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis – 13,4 m., aukštis – 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Puokės kaime esantį riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais. Ilgokai truko kol šis riedulys buvo pilnai atkastas, nusausinta aplinka ir taip suteikta galimybė žmonėms didžiausią Lietuvos akmenį apžiūrėti iš visų pusių.

Didžiausias upių akmuo. Jei Barstyčių akmuo didžiausias sausumoje, tai Gaidelio akmuo (http://bit.ly/Gaidelis), stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo. Yra manoma, kad „Gaideliu“ jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai. Čia jie pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino „Pietušok“.

Giliausias urvas – Žalsvasis šaltinis (http://bit.ly/ZalsvasisSaltinis) .Tai giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste, iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad jo gylis – 20 metrų. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.

Giliausia duobė – 40 metrų gylio, labiausiai lankoma Aukštadvario regioninio parko vieta. Velnio duobė (http://bit.ly/VelnioDuobe), yra ir giliausia Lietuvos duobė. Pasak legendos, anksčiau šioje vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Kunigas suviliojo jauną merginą, dėl ko bažnyčia ir prasmego. Sakoma, kad dori žmonės ir dabar gali išgirsti skambant bažnyčios varpą.

Didžiausi šaltiniai – Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) (http://bit.ly/SvilesSaltiniai). Jie didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos – Dubysos kanalą (http://bit.ly/DunysosVentosKanalas).

Seniausias ir storiausias ąžuolas ir kiti išskirtiniai medžiai. Garsusis Lietuvos senolis – seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas (http://bit.ly/Stelmuze). Kartu tai ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina.

Aukščiausias Lietuvos medis (http://bit.ly/AuksciausiasMedis) auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49m., o amžius apie 160 metų. Bandysiantiems rasti šį medį svarbu žinoti ir jo numerį – 9. pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje galite rasti ir daugiau išskirtinių medžių: aukščiausią eglę, pušį, aukščiausią ąžuolą ir kt.

Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas ir kartu vienas gražiausių Lietuvos pažintinių takų – Mūšos tyrelio pažintinis takas (http://bit.ly/MusosTyrelio). Takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias, esantis pelkėje lentų takas. Jo ilgis 3605,87 m. Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bioįvairovei stebėti. Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante link legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės.

Ilgiausias kabantis tiltas – Lankupių tiltas per Minijos upę (http://bit.ly/LankupiuTiltas) yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Lietuvoje yra ir kitas, gerokai ilgesnis kabamasis tiltas, kuriuo žmonės vaikščiojo, tačiau jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti – tai 192 m ilgio metalinis tiltas per Nerį Vilniuje. Šis tiltas jau ir nebebus naudojamas, nes užkonservuotas 2002 m. Tad ilgiausio kabamojo tilto rekordas priklauso Lankupiams.

Aukščiausias pėsčiųjų tiltas  Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (http://bit.ly/AuksciausiasTiltas), pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Dar visai naujas tiltas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m. (aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas – 36 m.), ilgis – 260 m. Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama.

Ilgiausias automobilių tiltas – Jurbarko tiltas (http://bit.ly/JurbarkoTiltas) – ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis – 16 m. 

 www.pamatykLietuvoje.lt – nuo 2016 balandžio Lietuvos keliautojams padedantis išsamiausias lankytinų vietų žemėlapis. Kaip informacijos ir idėjų šaltinį, šį žemėlapį jau atrado daugiau kaip 150 000 keliauti mėgstančių žmonių.

Šiemet atnaujintame žemėlapyje pateikiami visų Lietuvos turizmo informacijos centrų, regioninių ir nacionalinių parkų lankytinų vietų duomenys bei kitų šaltinių informacija. Kasdien pildomame žemėlapyje jau daugiau kaip 3000 objektų. Išsamiai aprašytų, su nuotraukomis ir svarbiausia su pažymėta tikslia vieta žemėlapyje. Be apžvalgos bokštų, pažintinių takų, dvarų, piliakalnių ir kitų objektų, žemėlapyje pateikiama informacija apie beveik 400 poilsiaviečių.

Projekto pamatykLietuvoje.lt tikslas padėti atrasti naujas, įdomias vietas, skatinti keliavimą Lietuvoje ir paraginti keliautojus dalintis savo atradimais ir įspūdžiais su kitais. Tai siūloma daryti daugiau kaip 15000 bendraminčių vienijančioje pamatykLietuvoje.lt Facebook paskyroje arba specialioje grupėje „Rekomenduoju pamatyti”. Taip pat, atsiliepimus ir patarimus turizmo paslaugų teikėjams, kitiems keliautojams galima rašyti kiekvieno objekto informacijos puslapyje esančiame komentarų lange.

Norėdami patikslinti informaciją ar esant papildomų komentarų poreikiui,  susisiekite:

Arvydas Dotas, pamatykLietuvoje.lt vadovas, +370 605 13855, arvydas@pamatykLietuvoje.lt

Taip pat skaitykite...