Didėja priėmimo vietų skaičius nenaudojamai buitinei elektronikai priduoti

Elektronikos atliekos

Augant atliekų surinkimo užduotims, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) per šiuos metus daugiau kaip ketvirtadaliu padidino buitinės elektronikos atliekų priėmimo vietų skaičių. Tai leis gyventojams kur kas patogiau priduoti nebenaudojamus prietaisus.

Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 142 specialias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas, arba ketvirtadaliu daugiau vietų nei metų pradžioje. Daugumoje šių vietų gyventojams už priduotas elektronikos atliekas yra sumokama. Vietų skaičius elektronikos atliekoms priduoti, skaičiuojant vietas kartu su šios įrangos platintojais, Lietuvoje jau perkopia tūkstantį.

„Buitinės technikos, elektros ir elektronikos prietaisų atliekų, kurias būtina surinkti ir perdirbti, kiekiai kasmet auga. Vien mūsų organizacijos nariai šiais metais turės surinkti ir perdirbti mažiausiai dešimtadaliu daugiau buitinės elektronikos technikos atliekų – tai sudarys virš 4,5 tūkst. tonų. Nuolatinės investicijos į šių atliekų surinkimo tinklo plėtrą leidžia gyventojams kur kas patogiau priduoti nebenaudojamus prietaisus“, – sako beveik tūkstantį narių vienijančios EGIO vadovas Alfredas Skinulis.

Buitinės elektros ir elektronikos įrangos atliekos taip pat renkamos ne tik fiksuotose surinkimo vietose, bet ir apvažiuojant gyventojus specialiu transportu. Nemažai atliekų surenkama ir kasmet organizuojamų aplinkosaugos projektų „Mes rūšiuojam“, „Mes rūšiuojam. Vasara“ ir „Mes rūšiuojam įmonėje“ metu. Šių projektų tikslas – ne tik rinkti atliekas, bet ir šviesti visuomenę apie elektronikos atliekų daromą žalą gamtai bei pakartotinio atliekų panaudojimo naudą.

„Gyventojams būdų, kaip ir kur priduoti nenaudojamą sugedusią buitinę techniką ir elektronikos prietaisus, yra ir daugiau. Jie tokias atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojui arba palikti nenaudojamą techniką ja prekiaujančiame prekybos centre net ir neperkant naujos įrangos. Šias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jų Lietuvoje turime 96“, – primena A. Skinulis.

Europos Sąjungos (ES) teisės aktai ir Aplinkos ministerijos patvirtintos užduotys numato, kad šiais metais, palyginti su 2016-aisiais, Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 5 proc. daugiau buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Nuo 2019 metų minimalus atliekų surinkimo lygis valstybėje ES narėje pasieks 85 proc. per metus patiektos rinkai elektronikos ir elektroninės įrangos pagal svorį.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.

Virginija Žygienė

Taip pat skaitykite...