“Margo mane pralinksmina kasdien. Ji mane išmokė, kad visada reikia džiaugtis gyvenimu, būti linksmam, mylėti ir ta meilė grįš atgal”

  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0372
  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0386
  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0392
  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0440
  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0515
  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0537
  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0580
  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0607
  • FB_Margo_Miselis_20170415_WillGrowPhoto-0628

Margo (1 m.) Kai netekau pirmojo šuns, atrodė, kad kažko labai trūksta, todėl vos po kelių dienų nuo netekties „SOS gyvūnų“ Facebook paskyroje ieškojau naujo šuniuko. Pasirinkimas tikrai nebuvo didelis. Iš visų puslapių, kuriuos peržiurėjau, radau mažiau nei 10 šuniukų, kurie jau buvo gimę ir užaugę prieglaudoje. Dauguma man nepadarė įspūdžio iš pirmo žvilgsnio, išskyrus vienintelę mielą šunytę, į kurią panašių nebuvo. Man užteko vos vienos nuotraukos, kurioje pamačiau vilties pilnas akis, ir iškart pamilau būtent tą šuniuką.

Kai rezervavau Margo, atostogavau Palangoje ir kasdien žiūrėjau į jos nuotraukas. Vos grįžę į Vilnių, iškart lėkėme pasitikti naujos šeimos narės. Realybėje Margo man patiko dar labiau negu nuotraukose. Tą pirmo susitikimo dieną įvardinčiau kaip vieną geriausių gyvenime. Dar niekada neturėjau jauno šuniuko, taigi per pirmąsias dienas buvo visko – mane erzino sugraužta avalynė, knygos, piešiniai ir kiti daiktai. Tačiau viską atpirko šuns meilė ir juokingumas. Dabar jai 1 m. ir Margo mane pralinksmina kasdien. Ji mane išmokė, kad visada reikia džiaugtis gyvenimu, būti linksmam, mylėti ir ta meilė grįš atgal.

Mišelis (6 m.) – tai katė, paimta taip pat iš „SOS gyvūnų“. Tuomet ši prieglauda buvo įsikūrusi ir „Oze“. Aš katės neieškojau, tačiau vis tiek eidavau pažiūrėti gyvūnų ir vienas kartas buvo lemtingas. Tuomet buvo atvežta gausi mažučių, beveik vienodų katinukų vada. Visi buvo kartu, tik vienas, pats mieliausias iš visų, puolė prie mūsų. Mus skyrė narvo grotos, bet katinukas stengėsi atkreipti mūsų dėmesį, kniaukė, lipo kuo aukščiau. Tačiau mes dar nebuvome pasirengę auginti katės, todėl jį tiesiog ten ir palikome. Tačiau visą vakarą skaudėjo širdį dėl to nuostabaus katinėlio. Mes visi apsisprendėme ir kitą rytą jau skubėjome pas jį. Buvo labai sunku atskirti, kuris būtent buvo tas vakar sutiktasis. Kai atskyrėme, mums jį pristatė Meškutės vardu. Vos parsivežę jį namo, supratome, kad jis kitoks. Jis iš pykčio nesidraskė. Ir iki dabar dar niekam iš pykčio nėra įdrėskęs. Jis prisileido ir žaismingus šunis, kurie jam tik uodegą ir ausis kandžiojo. Mišelis man yra lyg iš dangaus duotas. Jis yra tikra likimo dovana.

Parengta bendradarbiaujant su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.

http://nebrisius.lt/

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Foto Vilija Graužinytė

Taip pat skaitykite...