Alergija žiedadulkėms mieste pavojingesnė

Ašarojančios akys, varvanti nosis, paburkusi gerklės gleivinė – pagal tai pavasarį atpažįsta medžių žiedadulkėms alergiški žmonės. Dažnas šiuos sezoninius negalavimus stengiasi tiesiog iškentėti. Tačiau gydytojai įspėja, kad ilgainiui negydomas ūmus alerginis rinitas gali sukelti daug rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Laiku negydoma ir paūmėjusi šienligė gali sukelti rimtesnius sutrikimus – astmą, sudaromos puikios sąlygos ausų uždegimui susiformuoti, ypač vaikams. Infekcijai kartojantis galima ir apkursti.
Gali varginti ištisus metus

Skaičiuojama, kad bene kas ketvirtas europietis gali sirgi alerginiu rinitu, kitaip – šienlige. „Sergamumo šia liga mastas tikrai yra didelis. Nors alergenų gamtoje esama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, dabar stebime sezoninės alergijos protrūkį – varginančių simptomų kamuojamų žmonių kreipiasi vis daugiau“, – pastebėjo VUL Santariškių klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, pulmonologė doc. dr Audra Blažienė.

Alergija žiedadulkėms prasideda atbudus pirmiesiems šilumos pažadintiems lazdynų, gluosnių, alksnių žiedams ir savo apogėjų pasiekia balandžio–gegužės mėnesiais, kada pradeda žydėti beržai.
Tačiau pavasarį šienlige sergančių žmonių vargai nesibaigia: gegužės pabaigoje–birželio mėnesį prasideda pievų žydėjimas, kuris gali tęstis ne trumpiau kaip iki liepos vidurio.

„Toliau sužydi stipriai alerguojančiuos piktžolės – kiečiai, varpučiai. O kai rugpjūčio pabaigoje jau atrodo, kad alergenų sumažėja, rudenį gali pasireikšti alergija pelėsiniam grybui. Jeigu žmogus alergiškas ir namų dulkių erkutėms ar naminiams gyvūnams, alerginis rinitas gali varginti praktiškai visus metus“, – sakė gydytoja.

Kodėl susergama?
Pasak A.Blažienės, esama genetinio polinkio sirgti alerginėmis ligomis. Tačiau tai nėra iš kartos į kartą perduodamas negalavimas. „Reikalingas ne tik genetinio kodo defektas, bet ir atitinkamos aplinkybės. Žiedadulkinei alergijai susiformuoti itin daug įtakos turi aplinkos užterštumas“, – sakė gydytoja.

Tyrimai rodo, kad 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.
„Ypač pavasarį padidėjęs kietųjų dalelių kiekis išdirgina gleivines, tad taip sukuriamos palankesnės sąlygos alergenams patekti į organizmą. O šiltėjant klimatui keičiasi augalų įvairovė, jų žydėjimo trukmė. Kuo ji ir kontaktas su alergenu ilgesni, tuo didesnė tikimybė organizmui įsijautrinti ir užsitęsti ligai“, – aiškino pulmonologė.
Gydytoja pridūrė, kad dar klaidingai galvojama, kad nuvykus į kaimą, gamtą žiedadulkių bus daugiau nei mieste. „Tarp namų didžiuosiuose miestuose susidaro dar didesnė žiedadulkių koncentracija“, – pastebėjo A.Blažienė.

Galima išgydyti
Pašnekovė pabrėžė, kad alerinės ligos yra sisteminės, paveikia visą organizmą – prasideda alerginė sloga, alerginis akių uždegimas, o kai kam – ir astmos priepuoliai.
Laiku negydoma ir paūmėjusi šienligė gali sukelti rimtesnius sutrikimus – astmą, sudaromos puikios sąlygos ausų uždegimui susiformuoti, ypač vaikams. Infekcijai kartojantis galima ir apkursti.

Visgi pulmonologė apgailestavo, kad daugelis linkę nemalonius simptomus tiesiog atkentėti, užuot kreipęsi į medikus ieško pagalbos vaistinėse. „Dažniausiai yra įsigyjama tablečių nuo alergijos, kurios tik slopina uždegimą. Tokie vaistai gali šiek tiek padėti, jei sloga nėra sunki“, – kalbėjo kilinikinė imunologė-alergologė.

Pasak jos, labai gaila, kad dauguma žmonių apie turimą alergiją prisimena tik jau prasidėjus pavasariui. „Nemaloniems simptomams varginant ne vienerius metus žmonės pamiršta savo sveikata pasirūpinti dar rudenį. Tuomet alergiją galima pradėti gydyti efektyviausiu būdu – alergenų specifine imunoterapija“, – sakė A.Blažienė.
Šis gydymas ilgas – tęsiasi mažiausiai trejus, kai kada – net penkerius metus, tačiau leidžia žmogui visiškai pasveikti. Kad gydymas būtų sėkmingas, būtina nustatyti konkrečius alergenus. Tam atliekami odos alerginiai mėginiai, kraujo tyrimai.

Kaip palengvinti simptomus?
Alergiški žiedadulkėms žmonės turėtų vengti ilgai būti lauke, gamtoje augalų žydėjimo piko metu, ypač jei yra saulėta ir vėjuota.
Nepalikti atvirų langų saulėtą vėjuotą dieną, grįžus iš lauko pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu.

Nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės, kartu su jais namo vėliau galima parsinešti nemažą kiekį alergenų.
Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti žiedadulkių gausiose vietovėse, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį.


Tarp kitko
Žiedadulkės gali keliauti šimtus kilometrų, tad jų gali atnešti iš kaimyninių pietų valstybių, kai pas mus dar medžiai nežydi.

Taip pat skaitykite...