Varėnoje pristatyta kunigo Algirdo Toliato knyga „Žmogaus ir Dievo metai“

  • toliato knygos pristatymas
  • toliato knygos pristatymas-autografai
  • toliato knygos pristatymas-bakuloms
  • toliato knygos pristatymas-direktorius
  • toliato knygos pristatymas-direktorius-su-autoriumi
  • toliato knygos pristatymas--knyga-jam

Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko nepakartojamas vakaras su charizmatiškuoju kunigu Algirdu Toliatu ir jo knyga „Žmogaus ir Dievo metai“. Kiekvienas jo pasakytas žodis, apie ką bekalbėtų – kasdienius dalykus, Dievą, bendrystę – kvietė susimąstyti, labiau pažinti save.

Pristatydamas savo knygą, kunigas buvo atviras, jog niekada negalvojo, kad jis galėtų parašyti knygą. A. Toliatas už tai, kad savo mintis, kasdienės tarnystės akimirkas, pamokslus įamžino knygoje, sakė esąs dėkingas jį supančiai bendruomenei. „Man bendruomenė padėjo išgyvendinti geras mintis iš širdies ir pasidalinti. Nes mums, kunigams, kad būtume Dievo žmonėmis, labai svarbu Dievo tauta. Tie šilti žvilgsniai, klausimai, nuoširdūs susitikimai man labai svarbu. Juk kunigą, jo polėkį, įkvėpimą gimdo bendruomenė“, – kalbėjo kunigas,  kuris šiuo metu yra ir vyriausiasis Lietuvos policijos kapelionas. Jo išsakytos mintys ir žodžiai buvo tarsi simbolinis tiltas tarp Dievo ir žmogaus.

Kunigas, dalindamasis savo ganytojiška patirtimi, papasakojo istoriją, kuri verčia susimąstyti kiekvieną – apie rašytoją, kuris mirties akivaizdoje be pykčio apmąstė savo gyvenimą: „Jeigu aš turėčiau dar truputėlį laiko, aš kiekvienam sutiktam vyrui ir moteriai pasakyčiau, kokie jie gražūs. Aš daug mažiau miegočiau ir daug daugiau svajočiau. Gyvenčiau. Savo mylimą žmogų prieš išleisdamas apkabinčiau tris kartus, o paskui dar kartą prie durų apkabinčiau..“. „Kartais reikia sukrėtimų, kad pradėtum brangint kiekvieną akimirką. Bet negi reikia susirgti, kad pradėtum gyvent?“, -klausė kunigas. Bene svarbiausią gyvenimo esmę jis pasakė Šv. Teresės palinkėjimu jaunam kunigui: „Kad Tavo kiekvienos Šv. Mišios būtų kaip pirmos, o pirmos – kaip paskutinės“. „Reikia lengvo jaudulio, kad nesusireikšmintum. Nes ne Tu veiki, o esi tik įrankis, tik tiltas tarp Dievo ir žmonių. Todėl kunigo funkcija – nesutrukdyti Dievui ateiti pas žmogų. Nes mes Krikštu visi esame kunigai. O tie, kurie nepakrikštyti – kunigai esam savo dieviška prigimtimi. Pirmosios Šv. Mišios – kai dreba rankos ir kojos, paskutinės – kai Tu niekur neskubi. Kiekvienam iš mūsų gali būti toks palinkėjimas – kad kiekviena diena, kiekviena mintis, kiekvienas darbas būtų kaip paskutinis, kaip vienintelis. Kas Tu esi, kaip gyveni, toks bus ir Tavo paskutinis žodis. Kiekviename iš mūsų yra kūrėjo ir griovėjo pradas. Ką turėtume padaryti, kad kūrėjo būtų kuo daugiau? Ką labiau skatinsim, tas ir dominuos. Mes tampam tuo, kuo gyvenam, ką skaitom, ką kuriam“, – kalbėjo A. Toliatas.

Kunigas kalbėjo apie tai, jog tikrasis dvasingumas ir didelis pasiekimas mūsų gyvenime yra su žmonėmis dalintis skirtingomis nuomonėmis, sėdėti prie vieno stalo su įvairių nuomonių žmonėmis ir siekti bendrų tikslų, priimti bendrus, visai bendruomenei naudingus sprendimus. „Tikroji komunija yra būnant skirtingų nuomonių tapti vienu kūnu“.

Jis gražiais žodžiais prisiminė šviesaus atminimo Leonidą Donskį, su kuriuo bendravo, kuris jam buvo didelis autoritetas ir kuris parašė anotaciją šiai knygai. „Šis žmogus – šviesulys. Mokėjo uždegti, įtikinti, duoti. Nepaisant mūsų skirtingų nuomonių, tvirtinu, kad jis darė tai, kas svarbu ir man labai reikėjo jo prisilietimo, patvirtinimo dėl knygos. Aš prašiau parašyti bent porą eilučių. Kai parašė, supratau, kad aš tiek nevertas. Bet jis man kartelę iškėlė, davė gerumo kreditą avansu ir aš stengiuosi“, – sakė A. Toliatas. Na, o L. Donskis pratarmėje įrašė daug ką liudijančius žodžius: „Kunigo Algirdo Toliato pamokslai, man regis, yra XXI amžiaus kunigo kreipimasis į visus – tikinčiuosius, netikinčiuosius ir ieškančiuosius. Kai kurie jo žodžiai man atrodo tokie įtikinami, kad pagaunu save galvojantį, jog turbūt pats mėginčiau savo ar draugo tikėjimą pažadinti panašiu kreipimusi ar jam artima tiesosakos forma, kaip toks pasakymas: „Jeigu neapnuoginsime savo tobulų netobulumų, niekada nesugebėsime priimti realybės, priimti gyvenimo, akimirkos o jeigu nesugebėsime priimti akimirkos, šiandienos čia ir dabar, nepajėgsime priimti ir amžinybės… Mus egzaminuoja akimirkos, kasdienybė, šiandiena čia ir dabar: ši akimirka yra mūsų egzaminas, mūsų gyvenimas“.

Kunigas linkėjo varėniškiams, kad simbolinės Šv. Mišios jų gyvenime niekada nesibaigtų. „Mišios prasideda, kai jos baigiasi. Prisigėrei Šventosios Dvasios, išėjai iš bažnyčios ir realizuok save – savo mintimis, savo žodžiais, darbais. Sugebėjimu apjungti. Čia didžiulė ir stipri jėga“, – kvietė kunigas.

Jis padėkojo visiems, rėmusiems leidinį tiek materialiai, tiek dvasiškai. Visiems „kurie ir toliau puoselės tą knygą skaitydami, interpretuodami ir dalindamiesi įžvalgomis su kitais… nes geriausia daugyba yra dalyba!“, – sakė kunigas.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas, kuris yra geras kunigo bičiulis, dėkojo jam už netradicinį ir puikų knygos pristatymą Varėnos skaitytojams. „Klausai ir jauti, kad kunigo A. Toliato lūpomis Dievo žodis ateina pas mus. Linkiu jam ir toliau būti tvirčiausiu tiltu tarp Dievo ir žmonių, o varėniškiams linkiu, kad ši knyga taptų viena svarbiausių Jūsų gyvenime“, ,-linkėjo direktorius A. Verbickas.

Varėniškiai turėjo kunigui daug klausimų, į kuriuos jis atsakė su šypsena, paprastai ir labai prasmingai. Po renginio nusidriekė ilga eilė norinčių įsigyti puikią knygą bei gauti autoriaus autografą.

Varėnos r. sav. informacija

Taip pat skaitykite...