Zervynų kaimo bendruomenė susibūrė į kryžiaus šventinimo iškilmes

  • zervynu-kryzius-algis-detales-direktorius
  • zervynu-kryzius-algis-su-regina
  • zervynu-kryzius-detales
  • zervynu-kryzius-kunigas
  • zervynu-kryzius-sventina
  • zervynu-kryzius-virsune
  • zervynu-kryzius-visi-stovi
  • zervynu-kryzius-zmones

Zervyniškiai ir kaimo svečiai suvažiavo į gražias naujai pastatyto kaimo kryžiaus šventinimo iškilmes. Ant kalniuko šalia Ūlos simboliškai nusilenkti naujam kryžiui bei savo tėvų tradicijoms į nemažą būrį susirinko Zervynų bendruomenė – ir kaime gyvenantys, ir iš jo kilę.

Kryžių pašventinęs Marcinkonių parapijos klebonas Povilas Paukštė sakė, jog naujo kryžiaus pastatymas vietoje senojo turi didelę prasmę – jis simbolizuoja gilų zervyniškių tikėjimą ir pagarbą tradicijoms.

Kryžiaus meistras zervyniškis Algis Svirnelis papasakojo, kad atstatyti netoliese gimtosios sodybos esantį kryžių svajojo daugiau kaip dvidešimt metų. Daugybę kryžių, kurie stovi ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir visoje Lietuvoje, padaręs kryždirbys džiaugiasi, kad pirmasis jo rimtas darbas buvo atkurti tris kryžius, stovinčius kaimo vidury. Naują apvalų dviem kryžmom keturiolikos su puse metro kryžių tiksliai pagal nuotraukas bei išlikusias detales meistras pagamino per du mėnesius. Senojo kryžiaus detalės pagarbiai saugomos meistro kluone. Metalinį kryžių autentiškai pagal senąjį nukalė meistras Statys Truncė iš Andriūnų kaimo. Naujojo kryžiaus pagrindas buvo pagamintas iš nuvirtusios pušies, o skersiniai padaryti iš senojo kryžiaus pagrindo. Senasis kryžius, pastatytas 1935 metais Šv. Kazimiero draugijos pastangomis, simbolizavo priešpriešą lenkų okupacijai. Jį sumeistravo zervyniškis Tomas Tamulevičius. Tuomet lenkų okupuotame Vilniaus krašte veikė nemažai draugijų, kurių tikslas buvo lietuvybės išsaugojimas. Viena iš tokių draugijų buvo ir Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Šios draugijos skyrius Zervynų kaime buvo įsteigtas 1934 m. sausio 3 d. Jo nariai ir rūpinosi kryžiaus pastatymu. Mintis statyti kryžius su dviem skersiniais, primenančius Vyčio Kryžių, šiame krašte statyti kilo 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, nors statyta ir anksčiau. Jie buvo statomi beveik visuose kaimuose, kur veikė Šv. Kazimiero draugijos skyriai. Tokių kryžių su dviem kryžmom Lietuvoje yra tik keturi – Marcinkonyse, Margionyse, Musteikoje ir Zervynose.

Senasis kryžius išstovėjo ašnuoniasdešimt vienerius metus, o naujasis buvo padarytas įgyvendinant Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos parengtą projektą ,,Kryždirbystės tradicijų puoselėjimas šilinių, panemunių ir gruntinių dzūkų krašte“.

Kryžiaus šventinimo iškilmėse dalyvavęs Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasveikino zervyniškius su gražia švente ir pasidžiaugė, kad kaimo bendruomenė, nors ir nedidelė, bet gyva. „Džiugu, kad Zervynų bendruomenė sugeba įgyvendinti tokius gražius darbus. Ir neseniai baigtas kaime įgyvendinti stogų atnaujinimo projektas, ir pastatytas naujas kryžius liudija ne tik architektūrinį, bet ir dvasinį Zervynų kaimo atgimimą. Linkiu, kad kaimas išliktų ir gyvuotų dar ne vieną šimtmetį“.

Kryžiaus meistrui Algiui Svirneliui buvo įteikta Seimo nario Juozo Baublio padėka.

Susirinkę šalia kryžiaus, zervyniškiai dalijosi gražiais prisiminimais. Iš Zervynų kilęs Albertas Bubulas kalbėjo: „Dažnai į Zervynas atvažiuoju. Čia mano biologinis laukas, aš čia pailsiu. Labai džiaugiuosi, kad yra tokie žmonės kaip Algis, kurie puoselėja ir atgaivina šitą kaimą. Noriu, kad čia visada gyventų tokie žmonės, kurie tą autentiką stengiasi išsaugoti, kol jie Zervynose gyvens, tol Zervynos bus autentiškos“.

Birutė Tamulevičiūtė, kurios tėvelis Tomas Tamulevičius 1935 metais padarė kryžių, prisiminė, jog visada prie senojo ryžiaus rinkdavosi kaimo jaunimas ir melsdavosi. Moterys, eidamos pro kryžių, persižegnodavo, o vyrai nukeldavo kepures. Moteris kvietė šios gražios tradicijos nepamiršti ir dabar.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Turizmo ir informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Černiauskas pristatė neseniai parko išleistą knygą „Tarp žemės ir dangaus“ apie Dainavos krašto kryžius, kurioje yra užfiksuota nemažai A. Svirnelio padarytų kryžių. „Įsiminė Algio žodžiai, kad dar būdamas vaikas, eidamas pro šitą kryžių, kuris nuo metų naštos jau buvo praradęs savo ornamentiką, galvojo, kad reikėtų kryžių atstatyt. Kokia graži vaikystės svajonė, kurią teko pačiam ir įgyvendinti“.

Kryžius senuoju papročiu papuoštas balta prijuostėle su kryželiu. Ją iš savo skrynios išėmė ir ant kryžiaus užrišo Zervynų kaimo marti Regina Tamulevičienė. Ji prisiminė prieš keturiasdešimt metų matytą ir nepamirštamą vaizdą, kaip garbaus amžiaus zervyniškis, eidamas pro kryžių, nusiėmė kepurę ir žemai nulenkė galvą. „Iš tiesų tas kepurės nukėlimas ir galvos nulenkimas yra ne tik pagarba kryžiui, bet ir žmogaus moralinės nuostatos. Gražūs tie žmonės, kurie moka vertinti tradicijas. Norėtųsi, jas vertintų ir mūsų vaikai“.

Tądien zervyniškiai dar ilgai nesiskirstė į namus – kaimo gyventojai ir svečiai buvo svetingai pakviesti į Reginos ir Antano Tamulevičių kluoną, kuriame jų laukė dzūkiškos vaišės ir nuoširdus bendravimas.

Varėnos r. sav. informacija

Taip pat skaitykite...