Gegutės diena

gegute

Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė.

Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.

Tarp jaunimo buvo paplitęs apeiginis šokis „Gegužė“. Viena mergina (išrinkta gražiausia iš visų) vaizduodavo gegutę. Ji sėdėdavo ant krėslo – gegutės sosto – užrištomis akimis, o visi kiti šoko aplink ją rateliu. Aplink šokantys vaikinai praeidami pro „gegutę“ dainuodavo: „Karaliūne gegele, kukū, aš tavo brolelis, kukū“. Įsiklausydama į balsus „gegutė“ turėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius vaikinus. Tuomet jai būdavo atrišamos akys ir ji visą vakarą šokdavo su tais vaikinais. Išsiskirdama trims „broleliams“ ji padovanodavo po savo išaustą juostą. Gegutė buvo apdainuojama ir dainomis, pvz:

Gegutė sode

Sode kukavo

Gegutės pilkos

Pilkos plunksnelės

Gegutė meilus

Meilus paukštelis

Gegutės skardus

Skardus balselis…

Ši šventė yra kilusi iš pagonių deivės Laimos garbinimo šventės. Mat mūsų protėviai tikėjo, kad deivė Laima pasirodo gegutės pavidalu. Būtent jai ir buvo skirtas minėtas apeiginis garbinimo šokis.

Laima – gimimo sergėtoja, gyvenimo sėkmės lėmėja. Ji globodavusi gimdyves ir naujagimius. Gimus naujagimiui, Laima nulemia jo likimą, o po to prižiūri, kad lemtis nesikeistų. Gerai visiems žinomoje pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ gegutė užkukuoja, kai Eglės namiškiai bando apgauti žalčius, įduodami vietoje Eglės žąsį, vėliau avį: „Kukū kukū, tai ne marti, kukū kukū balta žąsis“ Taip ji sergi, kad Eglei lemtas likimas pildytųsi. Kitoje pasakose deivė Laima, pasirodžiusi paukštės, kurios pavadinimas nepasakomas, pavidalu, naktį gimusiam vargšų kūdikiui išpranašauja, kad tas užaugęs taps pirklio žentu. Tai išgirdęs pirklys visaip bando atsikratyti tokiu žentu, tačiau Laimos išpranašauta lemtis galiausiai vis tiek išsipildo.

Gegutė laikoma pavasario pranaše. Pirmuoju užkukavimu ji skelbia žiemos pabaigą. Šiam užkukavimui suteikiama magiška galia. Užkukuodama ji tarsi sustingdo žmonių būsenas. Jei tuo metu guli – visus metus būsi tinginys, jei esi alkanas – visus metus badausi. Ko gero, dauguma iš mūsų žino prietarą – jei gegutei kukuojant kišenėje turi bent vieną monetą, visus metus būsi turtingas.

Dar ir dabar paplitęs liaudies anekdotas, žinoma, kiek pasikeitęs, eidamas iš lūpų į lūpas:

– Gegute, gegute, iškukuok, kiek man liko gyventi.

– Kū…

– Ko tiek ma…

Iš tiesų gegutė ne tik lemdavusi gimimą, bet ir mirtį. Buvo manoma, kad, jei nelemta mirti, tai net žudydamasis nenusižudysi. Neveltui gegutė pradėta drožti laikrodžiuose. Kukuodama valandas ji tarsi kukuoja amžių.

Informacija www.day.lt

Taip pat skaitykite...