“Žadintuvą išjungia, į skambučius bando atsiliepti, juokiamės, kad pusiau katinas, pusiau šuo.“

  • Skersas_20170128-1001
  • Skersas_20170128-1002
  • Skersas_20170128-1003
  • Skersas_20170128-1004
  • Skersas_20170128-1005
  • Skersas_20170128-1006
  • Skersas_20170128-1007
  • Skersas_20170128-1008
  • Skersas_20170128-1009
  • Skersas_20170128-1010
  • Skersas_20170128-1011
  • Skersas_20170128-1012
  • Skersas_20170128-1013
  • Skersas_20170128-1014
  • Skersas_20170128-1015
  • Skersas_20170128-1016
  • Skersas_20170128-1017
  • Skersas_20170128-1018

Esame katinų vaikai – užaugome ir visą savo gyvenimą praleidome katinų apsuptyje. Natūralu, jog ir palikus tėvų namus, pradėjus gyventi savarankiškai, katinas miega naktimis tarp mūsų po antklode.

Buvo daug dvejonių: kas jį prižiūrės, kai mes išvyksime, kaip susirasime kitą butą nuomai, o ir “rojalis” už jautieną brangesnis. Tačiau kuo toliau, tuo lengviau prie visko pripratome ir supratome, kad laikas gyventi trise yra visuomet daugiau ar mažiau tinkamas. Ieškojome ilgai – liūdna, bet katinukų pasirinkimas yra tiesiog milžiniškas… Buvome užsikėlę kartelę, o dar ir veislių daugybė.

Galiausiai išsirinkome kažkokį panašų į peraugusią žiurkę, aišku, su marškinukais balta apykakle. Jam buvo beveik metai, tačiau jau buvo ligotas. Tik priglaudus katinėlį buvo apėmusi panika, jis niekaip neišlindo iš po vonios, dujinės viryklės, slapstėsi, kiek įmanydamas. Šaunu, kad visus voratinklius surinko, tačiau po kurio laiko jis tą nustojo daryti – įsidrąsino. O tada prasidėjo žaidimai, lakstymai, daugiau kalbančio katino nesu matęs, na, nebent papūgą, kuri mėgdžioja katinus. Tiesa, sirgo, gydytojų prognozės nebuvo daug žadančios, bet šiuo metu ligos įveiktos, viskas gerai.

Labai geras draugas, rimtai. Miega po antklode, dažnai letenas ant kaklo uždėjęs. Žadintuvą išjungia, į skambučius bando atsiliepti, juokiamės, kad pusiau katinas, pusiau šuo. Sergančius jis mus slaugo, kas kartą pasitinka grįžtančius namo. Neįsivaizduojame, kaip gyvenome vienas be kito iki šiol. Metai kartu, o kiekviena diena tik dar labiau džiugina.

Parengta bendradarbiaujant su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.

http://nebrisius.lt/

Fotografė Vilija Grauzinytė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Taip pat skaitykite...