Upinių mašalų skaičius ženkliai sumažėjo

Nemuno kilpa

Pietų Lietuvos regionas šiemet pagaliau pailsės nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio – Gamtos tyrimų centro mokslininkai  birželio 25-26 dienomis atliko tyrimus Pietų Lietuvoje ir aptiko tik pavienius upinius mašalus. Tai rodo, kad į Nemuną gegužės 18 dieną išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ buvo veiksmingas.

Praėjusių metų pabaigoje LR Seimui  priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, kurias iniciavo LR Seimo nariai Kristina Miškinienė ir Vidas Mikalauskas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.  Alytaus regiono plėtros taryba vasarį priėmė sprendimą dalyvauti projekte „Kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimas ir populiacijos reguliavimas“ ir pateikė paraišką finansavimui gauti.

Biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. eurų. Dar 30 tūkst. eurų skyrė penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono. Preparato išpylimo darbus organizavo Druskininkų savivaldybė.

6,5 tūkst. litrų preparato pagal mokslininkų rekomendacijas gegužės 18 buvo išpilta į Nemuną ties Varviškėmis Lazdijų rajone. Po trijų parų, kaip nustatė Gamtos tyrimų centro specialistai, Nemuno atkarpoje nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Merkinės lervų mirtingumas buvo nuo 97,8 iki 100 proc., o po savaitės Nemune ties Alytumi – 96 proc.

Šiais metais kraujasiurbiai upiniai mašalai šiek tiek buvo jaučiami birželio 12-20 dienos, tačiau lyginat su praėjusiais keleriais metais šiemet jų buvo ženkliai mažiau.

Parengta pagal Druskininkų savivaldybės informaciją.

Taip pat skaitykite...

Parašykite komentarą